13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13pH8.358.30y = 0.0119x - 15.534R 2 = 0.42378.258.208.158.108.058.001992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20101-53 pav. Vidutinių metinių vandens pH reikšmių kaitą Lietuvai priklausančiame <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> rajone.Globalių klimato pokyčių kontekste neretai akcentuojamas anglies apytakos tarp pasauliniovandenyno <strong>ir</strong> atmosferos klausimai (Borges et al., 2006). Nagrinėjant <strong>ir</strong> vertinant <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>vaidmenį šių reiškinių kontekste, jis apibūdinamas nevienareikšmiškai. Nurodoma, jog dalyje<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> akvatorijos anglies srautas yra nukreiptas į vandens masę, tuo pačiu galintis skatint<strong>ir</strong>ūgštėjimo procesus, kitu atveju, anglies srautai yra priešingos krypties - į atmosferą (Beldowski etal., 2010). Šiuo atveju mažėjantys neorganinės anglies kiekiai vandens masėje <strong>ir</strong> bent kiekženklesnis fotosintetinis fitoplanktono aktyvumas pakankamai reikšmingai pastūmėtų aktyviąjąterpės reakciją link šarmingesnės <strong>aplinkos</strong>. Pastarųjų dvidešimties metų laikotarpiu stebimos pHreikšmių įva<strong>ir</strong>iuose <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyse tendencijos yra akivaizdžios (1-53 pav.).Nenagrinėjant reiškinio priežasčių iš esmės, galima teigti, jog bent kiek reikšmingesnio globaliųklimato pokyčių poveikio <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> rūgštėjimui <strong>Lietuvos</strong> zonoje nėra arba jam pas<strong>ir</strong>eikštineleidžia kiti globalūs ar antropogeniniai veiksniai.LiteratūraAndersen J. H., Axe P., Backer H., Carstensen J., Claussen U., Fleming-Lehtinen V., Jarvinen M.,Kaartkalli H., Knuuttila S., Krpinen S., Kubiliute A., Laamanen M., Lysiak-Pastuszak E., MartinG., Murray C., Mohlenberg F., Nausch G., Norkko A., Villnas A. 2010. Getting the measure ofeutrophication in the Baltic Sea: towards improved assessment principles and methods.Biogeochemistry, published online 21. July 2010; DOI 10.1007/s10533-010-9508-4.Aniansson B. H., (ed.) 2001. Nitrogen fixation in the Baltic Sea /Brief guide for env<strong>ir</strong>onmentalmanagers/MARE report/ Department of Biology and Env<strong>ir</strong>onmental Science, University of Kalmar.22 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 63

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!