Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13tipologinių rajonų ribų ir IEZ buvo atitinkamai 3,7 ir 2,6 µg/l, kas yra santykinai nežymiai daugiauuž siekiamas reikšmes centrinei Baltijos jūros daliai (1,2 – 1,0 µg/l) (HELCOM, 2007).Reikšmingai didesnės, nors taip pat tendencingai mažėjančios pastaruoju 10 metų laikotarpiuvidutinės koncentracijos buvo registruotos priekrantėje (4,0- 5,2 µg/l) ir Kuršių marių įtakos zonoje(7,2 µg/l).Vandens skaidrumo mažėjimo tendencijos pažymimos daugumoje Baltijos jūros trofiniostatuso pokyčius aptariančiuose leidiniuose (Sanden, Hakanson, 1996; Kratzer et al., 2003; Bryhn2009; HELCOM, 2009), kartu akcentuojant fosforo bei azoto junginių įtaką vandens žydėjimui irchlorofilo a koncentracijų pokyčiams. Tačiau pastaruoju metu Helsinkio komisija(http://www.helcom.fi/BSAP_assessment/eutro/Secchi/en_GB/status/) atkreipia dėmesį ir į vandensskaidrumo padidėjimo tendencijas pastarųjų dekadų laikotarpiu pietiniuose Baltijos jurosregionuose. Lietuvai priklausančiuose vandenyse didžiausios vandens skaidrumo reikšmės buvostebimos (JTD duomenys) Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pastarojo dešimtmečioantrojoje pusėje, kai absoliučiomis reikšmėmis (Secchi – nuo 3,5 iki 7,8 m) vandens skaidrumasbuvo artimas deklaruotai etaloninei vertei – 8 m. (Andersen, 2010). Apibendrinant Lietuvaipriklausančioje atvirojoje Baltijos jūros dalyje JTD surinktus duomenis, vandens skaidrumo kaitostendencijos pakankamai akivaizdžios (1-51 pav.): vidutinis Sechi gylis vasarą ženkliai didėjo 1992-2003 m laikotarpyje ir išlieka stabilus 3,5 – 6 m intervale vėlesniais metais.S, m7.06.05.0y = 0.2134x - 423.38R 2 = 0.51854.03.02.01.00.01990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20101-51 pav. Vandens skaidrumo pagal Secchi gylį (m) vidutinės vasaros reikšmės Baltijos jūrosLietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.Baltijos jūroje deguonies deficito reiškiniai giluminiuose rajonuose atsiranda dėl ribotosvandenų apykaitos su Šiaurės jūra ir paviršiniais vandens sluoksniais. Diaz ir Rosenberg (1995)apžvelgė Baltijos jūros ir kitų Pasaulio regionų literatūrą apie deguonies trūkumo poveikį jūrosaplinkai (ypatingai dugno faunos elgesiui bei pasiskirstymui) ir išskyrė tris pagrindines stebimassituacijas: normoksijos, kai vandens prisotinimas deguonimi viršija 20%; hipoksijos, kaiprisotinimas yra nepakankamas (70%)prisotinamas deguonies dėka termohalininės konvekcijos, todėl šiai vandens masei būdingosnormoksinės sąlygos (3-16 pav.). Lietuvos Baltijos jūros viršutiniame sluoksnyje dėl nuolatiniųvėjų bangų ir srovių įtakos susidariusi dinamiška aplinka neleidžia atsirasti deguonies stygiui irryškiam deguonies gradientui vandens stulpe net ir vasaros metu, kai formuojasi sezoninisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 61