Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13DIP, µg/l30.0Vidutinės metinės reikšmėsVidutinės reikšmės žiemą25.020.015.010.05.00.0Kuršių mariųįtakos zonaPietinėsmėlėtapriekrantėŠiaurinėakmenuotapriekrantėTeritorinė jūrabe priekrantiniųzonų1-49 pav. Vidutinės žiemos ir vidutinės metinės mineralinių fosforo junginių koncentracijos skirtingoseLietuvai priklausančio Baltijos jūros rajono zonose.DIP, µg/l50.0LIEZ40.030.020.010.0y = -0.9478x + 1919.8R 2 = 0.19470.01992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20101-50 pav. Vidutinių žiemos ištirpusio mineralinio fosforo koncentracijų kaita 1992 – 2010 m.laikotarpiu Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje.Kaip atsakas į tiesioginį biogeninių medžiagų gausėjimą vandens masėje kinta fotosintetiniųfitoplanktono organizmų gausumą ir biomasę dalinai atspindintis chlorofilo a kiekis vandensstorymėje. Didelė chlorofilo a koncentracija vandenyje nebūtinai atspindi labai intensyviusfotosintetinius procesus, tačiau vienareikšmiškai rodo biomasės didėjimo tendencijas. Pagausėjęschlorofilo a kiekis vienoje ar kitoje jūros dalyje gali būti pasekmė ir tam tikrų hidrodinaminiųveiksnių – vėjų stiprumo ir srovių krypties, štormingumo ir pan. Pagal HELCOM (2007) ataskaitųpateiktus duomenis sunku įžvelgti akivaizdžias chlorofilo a kaitos tendencijas, nes koncentracijųkaita kai kuriuose Baltijos jūros regionuose pastaruoju laikotarpiu netgi padidėjo. Pastarojodešimtmečio vidutinė vasaros chlorofilo a koncentracija Lietuvos teritorinėje jūroje už BVPDJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 60
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13tipologinių rajonų ribų ir IEZ buvo atitinkamai 3,7 ir 2,6 µg/l, kas yra santykinai nežymiai daugiauuž siekiamas reikšmes centrinei Baltijos jūros daliai (1,2 – 1,0 µg/l) (HELCOM, 2007).Reikšmingai didesnės, nors taip pat tendencingai mažėjančios pastaruoju 10 metų laikotarpiuvidutinės koncentracijos buvo registruotos priekrantėje (4,0- 5,2 µg/l) ir Kuršių marių įtakos zonoje(7,2 µg/l).Vandens skaidrumo mažėjimo tendencijos pažymimos daugumoje Baltijos jūros trofiniostatuso pokyčius aptariančiuose leidiniuose (Sanden, Hakanson, 1996; Kratzer et al., 2003; Bryhn2009; HELCOM, 2009), kartu akcentuojant fosforo bei azoto junginių įtaką vandens žydėjimui irchlorofilo a koncentracijų pokyčiams. Tačiau pastaruoju metu Helsinkio komisija(http://www.helcom.fi/BSAP_assessment/eutro/Secchi/en_GB/status/) atkreipia dėmesį ir į vandensskaidrumo padidėjimo tendencijas pastarųjų dekadų laikotarpiu pietiniuose Baltijos jurosregionuose. Lietuvai priklausančiuose vandenyse didžiausios vandens skaidrumo reikšmės buvostebimos (JTD duomenys) Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pastarojo dešimtmečioantrojoje pusėje, kai absoliučiomis reikšmėmis (Secchi – nuo 3,5 iki 7,8 m) vandens skaidrumasbuvo artimas deklaruotai etaloninei vertei – 8 m. (Andersen, 2010). Apibendrinant Lietuvaipriklausančioje atvirojoje Baltijos jūros dalyje JTD surinktus duomenis, vandens skaidrumo kaitostendencijos pakankamai akivaizdžios (1-51 pav.): vidutinis Sechi gylis vasarą ženkliai didėjo 1992-2003 m laikotarpyje ir išlieka stabilus 3,5 – 6 m intervale vėlesniais metais.S, m7.06.05.0y = 0.2134x - 423.38R 2 = 0.51854.03.02.01.00.01990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20101-51 pav. Vandens skaidrumo pagal Secchi gylį (m) vidutinės vasaros reikšmės Baltijos jūrosLietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.Baltijos jūroje deguonies deficito reiškiniai giluminiuose rajonuose atsiranda dėl ribotosvandenų apykaitos su Šiaurės jūra ir paviršiniais vandens sluoksniais. Diaz ir Rosenberg (1995)apžvelgė Baltijos jūros ir kitų Pasaulio regionų literatūrą apie deguonies trūkumo poveikį jūrosaplinkai (ypatingai dugno faunos elgesiui bei pasiskirstymui) ir išskyrė tris pagrindines stebimassituacijas: normoksijos, kai vandens prisotinimas deguonimi viršija 20%; hipoksijos, kaiprisotinimas yra nepakankamas (70%)prisotinamas deguonies dėka termohalininės konvekcijos, todėl šiai vandens masei būdingosnormoksinės sąlygos (3-16 pav.). Lietuvos Baltijos jūros viršutiniame sluoksnyje dėl nuolatiniųvėjų bangų ir srovių įtakos susidariusi dinamiška aplinka neleidžia atsirasti deguonies stygiui irryškiam deguonies gradientui vandens stulpe net ir vasaros metu, kai formuojasi sezoninisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 61
- Page 10 and 11: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 12 and 13: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 14 and 15: SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
- Page 16 and 17: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 18 and 19: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 20 and 21: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 22 and 23: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 24 and 25: Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
- Page 26 and 27: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 28 and 29: Dienų skaičius1960/19611961/19621
- Page 30 and 31: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 32 and 33: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 34 and 35: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 36 and 37: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 38 and 39: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 40 and 41: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 81 and 82: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 83 and 84: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 85 and 86: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 87 and 88: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 89 and 90: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 91 and 92: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 93 and 94: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 95 and 96: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 98 and 99: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 100 and 101: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 102 and 103: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 104 and 105: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 106 and 107: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 108 and 109: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13DIP, µg/l30.0Vidutinės metinės reikšmėsVidutinės reikšmės žiemą25.020.015.010.05.00.0Kuršių mariųįtakos zonaPietinėsmėlėtapriekrantėŠiaurinėakmenuotapriekrantėTeritorinė jūrabe priekrantiniųzonų1-49 pav. Vidutinės žiemos <strong>ir</strong> vidutinės metinės mineralinių fosforo junginių koncentracijos sk<strong>ir</strong>tingoseLietuvai priklausančio <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>rajono</strong> zonose.DIP, µg/l50.0LIEZ40.030.020.010.0y = -0.9478x + 1919.8R 2 = 0.19470.01992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20101-50 pav. Vidutinių žiemos išt<strong>ir</strong>pusio mineralinio fosforo koncentracijų kaita 1992 – 2010 m.laikotarpiu <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje.Kaip atsakas į tiesioginį biogeninių medžiagų gausėjimą vandens masėje kinta fotosintetiniųfitoplanktono organizmų gausumą <strong>ir</strong> biomasę dalinai atspindintis chlorofilo a kiekis vandensstorymėje. Didelė chlorofilo a koncentracija vandenyje nebūtinai atspindi labai intensyviusfotosintetinius procesus, tačiau vienareikšmiškai rodo biomasės didėjimo tendencijas. Pagausėjęschlorofilo a kiekis vienoje ar kitoje <strong>jūros</strong> dalyje gali būti pasekmė <strong>ir</strong> tam tikrų hidrodinaminiųveiksnių – vėjų stiprumo <strong>ir</strong> srovių krypties, štormingumo <strong>ir</strong> pan. Pagal HELCOM (2007) ataskaitųpateiktus duomenis sunku įžvelgti akivaizdžias chlorofilo a kaitos tendencijas, nes koncentracijųkaita kai kuriuose <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> regionuose pastaruoju laikotarpiu netgi padidėjo. Pastarojodešimtmečio vidutinė vasaros chlorofilo a koncentracija <strong>Lietuvos</strong> teritorinėje jūroje už BVPDJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 60
Change language