Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Kuršių marių vandens išplitimo zonoje didėja rugsėjo – lapkričio mėnesiais, kai Lietuvos Baltijosjūros priekrantėje vyrauja vakarinių rumbų vėjai, kurie neleidžia pasklisti Kuršių marių vandeniuiBaltijos jūroje.1-42 pav. Vandens skaidrumo matavimų stotys 1903 –2009 metais sub-regionose (BB = Botnijos įlanka, BS =Botnijos jūra, GoF = Suomijos įlanka, NBP = Šiaurinėcentrinė Baltija, GR = Rygos įlanka, WGB = VakarinisGotlando baseinas, EGB = Rytinis Gotlando baseinas,Ark = Arkono baseinas ir Bor = Bornholmo baseinas(Fleming-Lehtinen V., ir Kaartokallio, H., 2009).1-43 pav. R, ŠR vėjų sąlygotas vandenų išnešimas išmarių į jūrą ir drumstumo padidėjimas. MODISnuotrauka 2004.04.02. (Dailidiene et al., 2009).Didžiausias secchi disko gylis buvo 9 metrai (registruota 2009 metais gegužį ir 2003 vasarįtoliausiai nuo Klaipėdos sąsiaurio nutolusiose Baltijos jūros monitorinio stotyse). Mažiausiasvandens skaidrumas - 1 metras, stebėtas rudenį, kai Lietuvos priekrantėje yra stebimi stipresni vėjai.Vidutinis metinis secchi disko gylis Baltijos jūros priekrantėje (neįskaitant Kuršių marių išplitimozonos skaidrumo) svyruoja nuo 2,5 m. (1988 metais) iki 7 m. (1994-1996 metais). 1994-1996 metaibuvo ramūs, vidutinis bangų aukštis tesiekė 0,4 – 0,5 m., kai 1988 metais - 0,75 m. (1-35 pav.).Teritoriniuose vandenyse (1-44 pav.) vidutinis metinis secchi disko gylio vertės kinta nuo 2m. (1988 metai) iki 6,5 m. (2003 metais). Pažymėtina jog nuo 1996 metų vidutinis metinis secchiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 49