Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASI PRIEDAS. Terminų žodynasIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sąvoka / terminas Apibrėžimas ŠaltinisAbiotinė aplinkaAeracijaNebiologinės kilmės gamtos reiškiniai ir veiksniai. Fizinėcheminėaplinka, kuriai priklauso fiziniai veiksniai,neorganiniai elementai ir jų junginiai bei organinėmedžiaga.Vandens prisotinimas deguonimi dėl sezoninio vandensmaišymosi arba dėka epizodinių Šiaurės jūros vandensįtekėjimų.Baretta-Bekker etal., 1992BACC AuthorTeam, 2008Akvatorija Tam tikro dydžio vandens paviršiaus plotas. Gudelis, 1993AleuritasAnaerobinė aplinkaAnoksijaPuri 0,001-0,001 mm skersmens dugno nuosėdų daleliųsankaupaBedeguoninė aplinka. Formuojasi dugno nuosėdose ir(arba) vandens sluoksniuose mikroorganizmams pilnaiišeikvojus deguonį organinės medžiagos skaidymoprocese.Sąlygos, kai aplinkoje nėra deguonies. Tai galutinėdeguonies išeikvojimo stadija vandens telkiniuose (vykstapo hipoksijos).Apvelingas (išplūdis) Šalto giluminio vandens, kuriame gausų biogeniniųelementų, iškilimas į paviršių.Atvira jūraBankaBentalėVandenynų ir jūrų rajonai, esantys už kontinentinio šelforibų. Šioje ataskaitoje – atviri Baltijos jūros rajonai,esantys už priekrantės ribų.Didesnė ar mažesnė plokščiaviršūnė sekluma atvirojejūroje, sudaryta daugiausia iš smėlio, žvyro arba ledynosąnašų.Jūros dugnas, bentoso organizmų gyvenamoji aplinka.Vandens ekosistemos sudedamoji dalis kartu su pelagialė.Щукин,1980;Gudelis,1993Diaz, Rosenberg,1995Allaby, 1994;Diaz, Rosenberg,1995Baretta-Bekker etal., 1992;Aplinkosžodynas, 2000,LR Jūros aplinkosapsaugos įst.Europos aplinkosagentūra, 2011Gudelis, 1993Oleninas, 1996Bentofagas Organizmas, mintantis zoobentosu. Oleninas, 1996BentosasBiogenaiBiomasėVandens telkinio dugno organizmų visuma. Apimaorganizmus, gyvenančius dugno nuosėdų viduje (infauna)arba jų paviršiuje (epifauna).Biogeniniai elementai. Cheminiai elementai, būtinigyviems organizmams. Šioje ataskaitoje: neorganinėsmedžiagos, reikalingos fitoplanktono ir fitobentosoaugimui.Gyvos medžiagos (populiacijų, rūšių, rūšių grupių,bendrijų) kiekis tam tikru momentu tam tikroje vietoje;dažniausiai išreiškiama svorio vienetais per pločio ar tūriovienetą.Oleninas, 1996;Aplinkosžodynas, 2000Aplinkosžodynas, 2000Oleninas, 1996Biotopas Sin.: buveinė. Ekosistemos abiotinė dalis. Vandens baseino Oleninas, 1996;JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 484
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sąvoka / terminas Apibrėžimas ŠaltinisCianoprakoriotaiDampingasDetritastam tikra dalis su panašiomis abiotinės aplinkos sąlygomis.Šioje ataskaitoje: jūros dugno dalis su panašiomisgeomorfologinėmis, litodinaminėmis ir hidrologinėmisaplinkos sąlygomis bei būdingais biologiniais požymiais.Sin.: cianobakterijos, melsvabakterės (lot. Cyanobacteria).Bakterijų karalystės bakterijų tipas.Sin.: sąvarta. Grunto pylimas jūroje, pvz., po uostogilinimo darbų.Negyva organinė medžiaga – augalų bei gyvūnųgyvybinės veiklos produktų liekanos, suskaidytos įneidentifikuojamas dalis.Olenin, Ducrotoy,2006Baretta-Bekker etal., 1992;Vikipedija, 2011Žaromskis,Gulbinskas, 2002.Enciklopedinisgeologijosterminų žodynas,2009Oleninas, 1996Detritofagai Dugno gyvūnai, mintantys detritu. Oleninas, 1996EdifikatoriaiEkmano sluoksnisEkmano spiralėEpifitaiEpilitaiEstuarijaEutrofikacijaAugalų rūšys, vaidinančios pagrindinį vaidmenį bendrijojeir lemiančios jos ypatybes. Šioje ataskaitoje: dugnobuveines formuojančios rūšys.Paviršinis vandens sluoksnis, kuriame stebimas Ekmanospiralės reiškinys.Hidrologinis reiškinys (aprašytas švedų okeanografo V.W.Ekmano), kai jūrose pučiant pastoviam vėjui formuojasipaviršinė srovė, sudaranti kampą su vėjo kryptimi (į dešinęšiaurės pusrutulyje, į kairę pietų pusrutulyje); didėjantgyliui srovė silpnėja, vis labiau nusisuka nuo vėjo kryptiesir tam tikrame gylyje įgauna priešingą kryptį.Vandens augalai, augantis ant kitų augalų, bet jaispasinaudojantis tik kaip atrama ir nesimaitinantis jųmedžiagomis.Vandens dumblai, augantys prisitvirtinę prie akmenų.Ištįsusi sekli įlanka, susidariusi jūrai užliejus upių žiotis,gėlo ir jūrinio vandens maišymosi zona.Vandens telkinio biologinio produktyvumo augimas dėlpadidėjusios biogeninių elementų (dažniausiai fosforo irazoto) prietakos arba kaupimosi.Aplinkosžodynas, 2000Щукин, 1980;Baretta-Bekker etal., 1992Щукин, 1980;Baretta-Bekker etal., 1992Baretta-Bekker etal., 1992Gudelis, 1993BACC AuthorTeam, 2008Fitobentosas Dugno augalija. Oleninas, 1996FitoplanktonasHaloklinasMikroskopiniai vienaląsčiai ar kolonijiniai planktonoaugalaiVandens sluoksnis, kuriame stebimas ryškus druskingumopokytis (rytų Baltijoje stebimas 60-80 m gylyje), dėl kurioformuojasi staigus vandens tankio šuolis.Oleninas, 1996Baretta-Bekker etal., 1992; BACCAuthor Team,2008Hipoksija Sąlygos, kai aplinkoje yra deguonies stygius (0 % < O 2 %Diaz, Rosenberg,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 485
- Page 433 and 434: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 435 and 436: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 437 and 438: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 439 and 440: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 441 and 442: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 443 and 444: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 445 and 446: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 447 and 448: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 449 and 450: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 451 and 452: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 453 and 454: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 455 and 456: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 457 and 458: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 459 and 460: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 461 and 462: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 463 and 464: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 465 and 466: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 467 and 468: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 469 and 470: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 471 and 472: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 473 and 474: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 475 and 476: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 477 and 478: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 479 and 480: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 481 and 482: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 483: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 487 and 488: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 489 and 490: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 491 and 492: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 493 and 494: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 495 and 496: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 497: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sąvoka / terminas Apibrėžimas ŠaltinisCianoprakoriotaiDampingasDetritastam tikra dalis su panašiomis abiotinės <strong>aplinkos</strong> sąlygomis.Šioje ataskaitoje: <strong>jūros</strong> dugno dalis su panašiomisgeomorfologinėmis, litodinaminėmis <strong>ir</strong> hidrologinėmis<strong>aplinkos</strong> sąlygomis bei būdingais biologiniais požymiais.Sin.: cianobakterijos, melsvabakterės (lot. Cyanobacteria).Bakterijų karalystės bakterijų tipas.Sin.: sąvarta. Grunto pylimas jūroje, pvz., po uostogilinimo darbų.Negyva organinė medžiaga – augalų bei gyvūnųgyvybinės veiklos produktų liekanos, suskaidytos įneidentifikuojamas dalis.Olenin, Ducrotoy,2006Baretta-Bekker etal., 1992;Vikipedija, 2011Žaromskis,Gulbinskas, 2002.Enciklopedinisgeologijosterminų žodynas,2009Oleninas, 1996Detritofagai Dugno gyvūnai, mintantys detritu. Oleninas, 1996EdifikatoriaiEkmano sluoksnisEkmano sp<strong>ir</strong>alėEpifitaiEpilitaiEstuarijaEutrofikacijaAugalų rūšys, vaidinančios pagrindinį vaidmenį bendrijoje<strong>ir</strong> lemiančios jos ypatybes. Šioje ataskaitoje: dugnobuveines formuojančios rūšys.Pav<strong>ir</strong>šinis vandens sluoksnis, kuriame stebimas Ekmanosp<strong>ir</strong>alės reiškinys.Hidrologinis reiškinys (aprašytas švedų okeanografo V.W.Ekmano), kai <strong>jūros</strong>e pučiant pastoviam vėjui formuojasipav<strong>ir</strong>šinė srovė, sudaranti kampą su vėjo kryptimi (į dešinęšiaurės pusrutulyje, į ka<strong>ir</strong>ę pietų pusrutulyje); didėjantgyliui srovė silpnėja, vis labiau nusisuka nuo vėjo krypties<strong>ir</strong> tam tikrame gylyje įgauna priešingą kryptį.Vandens augalai, augantis ant kitų augalų, bet jaispasinaudojantis tik kaip atrama <strong>ir</strong> nesimaitinantis jųmedžiagomis.Vandens dumblai, augantys prisitv<strong>ir</strong>tinę prie akmenų.Ištįsusi sekli įlanka, susidariusi jūrai užliejus upių žiotis,gėlo <strong>ir</strong> jūrinio vandens maišymosi zona.Vandens telkinio biologinio produktyvumo augimas dėlpadidėjusios biogeninių elementų (dažniausiai fosforo <strong>ir</strong>azoto) prietakos arba kaupimosi.Aplinkosžodynas, 2000Щукин, 1980;Baretta-Bekker etal., 1992Щукин, 1980;Baretta-Bekker etal., 1992Baretta-Bekker etal., 1992Gudelis, 1993BACC AuthorTeam, 2008Fitobentosas Dugno augalija. Oleninas, 1996FitoplanktonasHaloklinasMikroskopiniai vienaląsčiai ar kolonijiniai planktonoaugalaiVandens sluoksnis, kuriame stebimas ryškus druskingumopokytis (rytų Baltijoje stebimas 60-80 m gylyje), dėl kurioformuojasi staigus vandens tankio šuolis.Oleninas, 1996Baretta-Bekker etal., 1992; BACCAuthor Team,2008Hipoksija Sąlygos, kai aplinkoje yra deguonies stygius (0 % < O 2 %Diaz, Rosenberg,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 485
Change language