Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.11 Energija ir povandeninis triukšmas11 deskriptorius „Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas yra tokio masto, kadneturi neigiamo poveikio jūros aplinkai“Povandeninio triukšmo tyrimo duomenų LR Baltijos jūros dalyje nėra. Iš užsieniovalstybėse atliktų tyrimų yra žinoma, jog gali būti paveiktos šios jūros biontų grupės – jūrosžinduoliai, žuvys, dugno bestuburiai bei jūros paukščiai. Poveikis, šiems gyvūnams priklausonuo triukšmo intensyvumo bei gali sukelti – sužeidimus, apkurtimą, laikinus klausospraradimus, komunikavimo trikdymą bei elgsenos pokyčius. EK sprendime 2010/477/EKpovandeninis triukšmas pagal savo charakteristikas yra suskirstytas į 2 dalis: ištisinis žemodažnio triukšmas bei gerokai galintis paveikti gyvūniją žemo bei vidutinio dažnio triukšmas(77.11-28 lent.). Gerokai galinčio paveikti triukšmo poveikiai yra nesudėtingai aptinkami, pvz.,delfininių šeimos gyvūnų išmetimai į krantą, žuvusios žuvys arba gyvūnų populiacijųsumažėjimas. Savo ruožtu ištisinio triukšmo poveikius yra sudėtinga nustatyti. EK ir HELCOMCORESET rodikliai LR Baltijos jūros daliai yra tinkami iš dalies, dėl duomenų apie žinduoliųsvarbias teritorijas nebuvimą bei duomenų apie žuvų svarbių migracijos kelių ir nerštaviečiųnebuvimą (yra tik HELCOM duomenys apie menkų migracijos kelius bei žinomi lašišų nerštomigracijos keliai). EK ir HELCOM CORESET rodikliai LR Baltijos jūros dalyje yra vertintini.Kadangi tikslios povandeninio triukšmo vertės nežinomos, GAB nustatymas šiame etape nėratikslingas, kadangi EK TG11 rekomenduoti povandeninio triukšmo slenksčiai siūlytini visojeES, pvz., Danijos Skagerako bei Kategato sąsiauriuose laivybai žymiai intensyvesnė negu LR.Šiuo atveju siūlytina neviršyti 100dB rms reikšmė gali būti per didelė LR, todėl rekomenduotinašio indikatoriaus vertinimui nustatyti realius triukšmo lygius esančius LR jūroje.77.11-28 lent. Rodiklių įvertinimo būdai bei galimybės.Rodiklis Rodiklio kilmė Matavimo jūroje būdas bei slenkstiniųverčių nustatymas11.1.1. Dienų, kai antropogeniniogarso šaltiniai viršija jūrų gyvūnijągalinčius gerokai paveikti lygius,kurie apskaičiuojami kaip garsoekspozicijos lygis (dB re 1μPa 2 .s)arba kaip garso slėgio piko lygis (dBre 1μPa peak ) viename metre ir 10Hz–10 kHz dažnių juostoje,proporcija ir pasiskirstymas perkalendorinius metus nustatytopaviršiaus teritorijose, taip pat jųerdvinis pasiskirstymas.11.2.1. Aplinkos triukšmo lygiokitimo tendencijos nuo 63 iki 125Hz 1/3 oktavos dažnių juostoje(centrinis dažnis) (re 1μΡa RMS;triukšmo lygio šiose oktavos dažniųjuostose metinis vidurkis), kuriosapskaičiuojamos naudojant2010/477/EK Žinomi du šio pobūdžio triukšmo šaltiniaiLR Baltijos jūroje. Sonarų impulsai beipovandeniniai sprogimai. Tyrimai bus atliktimobilaus hidrofono pagalba (H2A tipohidrofonu su ZOOM H1 garso fiksavimoįrenginiu) bei apdoroti MATLABprograminio paketo aplinkoje. Yra žinomajog povandeninis triukšmas dėl gerųsklidimo po vandeniu savybių, gali sklistiypač dideliais atstumais (pvz., kalant poliustriukšmas pasklinda >1000 km 2 ). Triukšmaspagal HELCOM rekomendacijas turi būtiišreikštas triukšmo ekspozijos lygiu L sel=L eq +(10 x log(laikas s ));L eq =10*Lg(1/T*∑ n 1 *t i *10 0,1*Li ). Gavusduomenis bus sudaryti triukšmingų teritorijųžemėlapiai.2010/477/EK Foninio triukšmo matavimus beipasiskirstymo modeliavimą ketinama atliktiBIAS projekto metu. Rekomenduotina GESTG11 fonininio –ištisinio triukšmo vertė
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13stebėjimo stotis ir (arba) prireikusremiantis modeliais.Povandenio triukšmo poveikis jūrosžinduoliamsKonfliktinių zonų nustatymasCORESETHELCOM CORESET rekomenduoja atliktitriukšmingų teritorijų kartografavimą, ypačkorinių sonarų, polių kalimo beisprogdinimų keliamus triukšmus. LRteritorijoje polių kalimo veiklos šiuo metunėra. Tačiau sprogdinimų ir karinių sonarųveikla vykdoma. Taip pat rekomenduojamaatlikti triukšmo poveikio žinduoliamsmodeliavimą. Toks modeliavimasįmanomas turint žinduolių svarbių teritorijųžemėlapius (SAMBAH projektas ir kt.).Žinoma, jog žinduolius trikdo povandeninistriukšmas, kurio vertė viršija 150dB-170dBesant impulsiniai arba galinčiam gerokaipaveikti jūros gyvūniją triukšmui beiviršijant 120 dB ištisinį triukšmo slenkstį.HELCOM CORESET darbo grupė pateikė papildomą indikatorių, nusakantįkonfliktinias zonas jūros žinduoliams. Konfliktinių zonų nustatymas galimas ir LR Baltijos jūrosverslinėms žuvų rūšims. HELCOM žemėlapių duomenų bazėje pateikiami menkių migracijoskeliai bei nerštavietės. Galimas ypač aukšto intensyvumo triukšmo erdvinio pasiskirstymo beikai kurių žuvų migracijos kelių bei nerštaviečių konfliktinių zonų nustatymas. Taip pat galimasjūros paukščių rūšių, kurios maitinasi vandens stulpe bei ant dugno esančiu maistu bei ypačaukšto triukšmo intensyvumo konfliktinių zonų nustatymas, atsižvelgiant į tai, jog kai kurioseužsienio šalių studijose atliktuose stebėjimuose su paukščiais, buvo stebimas povandeniniotriukšmo vengimas. Atsižvelgiant į turimus rūšių pasiskirstymo duomenis bei rūšių jautrumoduomenis, galimas konfliktinių zonų nustatymas šiems gyvūnams pateiktas 7-7.11-19 lent.7-7.11-19 lent. Žinios apie rūšių jautrumą triukšmui bei erdvinį pasiskirstymą.Gyvūnų rūšis Gyvūnai Žinios apie jautrumą Žinios apieteritorinį rūšiųpasiskirstymąJūros žinduoliai Jūrų kiaulės Jautrios povandeniniam SAMBAH projektastriukšmuiRuoniai Jautrūs povandeniniam Stebėjimų nuo krantotriukšmuiduomenysJūros paukščiai (Vandens Sibirinė gaga Jautrios povandeniniam Stebėjimų nuo krantostorymėje besimaitinantys(pelaginiai) atviros jūrospaukščiai)KlykuolėtriukšmuiJautrios povandeniniamtriukšmuiJūrinės žuvys Menkė Jautrios povandeniniamtriukšmuiBaltijos lašiša Jautrios povandeniniamtriukšmuiPriekrantėje Žinomas kai kurių žuvųneršiančios jautrumasbeimigruojančiosžuvysduomenysStebėjimų nuo krantoir BEF žinduoliųinventorizacijosduomenysHELCOM MAPSŽinoma migracijaneršto metuŽinomas biomasėspasiskirstymas beimigracija neršto metuJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 475
- Page 423 and 424: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
- Page 427 and 428: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 429 and 430: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 431 and 432: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 433 and 434: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 435 and 436: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 437 and 438: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 439 and 440: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 441 and 442: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 443 and 444: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 445 and 446: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 447 and 448: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 449 and 450: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 451 and 452: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 453 and 454: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 455 and 456: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 457 and 458: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 459 and 460: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 461 and 462: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 463 and 464: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 465 and 466: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 467 and 468: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 469 and 470: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 471 and 472: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 473: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 477 and 478: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 479 and 480: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 481 and 482: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 483 and 484: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 485 and 486: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 487 and 488: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 489 and 490: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 491 and 492: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 493 and 494: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 495 and 496: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 497: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13stebėjimo stotis <strong>ir</strong> (arba) pr<strong>ir</strong>eikusremiantis modeliais.Povandenio triukšmo poveikis <strong>jūros</strong>žinduoliamsKonfliktinių zonų nustatymasCORESETHELCOM CORESET rekomenduoja atliktitriukšmingų teritorijų kartografavimą, ypačkorinių sonarų, polių kalimo beisprogdinimų keliamus triukšmus. LRteritorijoje polių kalimo veiklos šiuo metunėra. Tačiau sprogdinimų <strong>ir</strong> karinių sonarųveikla vykdoma. Taip pat rekomenduojamaatlikti triukšmo poveikio žinduoliamsmodeliavimą. Toks modeliavimasįmanomas turint žinduolių svarbių teritorijųžemėlapius (SAMBAH projektas <strong>ir</strong> kt.).Žinoma, jog žinduolius trikdo povandeninistriukšmas, kurio vertė v<strong>ir</strong>šija 150dB-170dBesant impulsiniai arba galinčiam gerokaipaveikti <strong>jūros</strong> gyvūniją triukšmui beiv<strong>ir</strong>šijant 120 dB ištisinį triukšmo slenkstį.HELCOM CORESET darbo grupė pateikė papildomą indikatorių, nusakantįkonfliktinias zonas <strong>jūros</strong> žinduoliams. Konfliktinių zonų nustatymas galimas <strong>ir</strong> LR <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>verslinėms žuvų rūšims. HELCOM žemėlapių duomenų bazėje pateikiami menkių migracijoskeliai bei nerštavietės. Galimas ypač aukšto intensyvumo triukšmo erdvinio pasisk<strong>ir</strong>stymo beikai kurių žuvų migracijos kelių bei nerštaviečių konfliktinių zonų nustatymas. Taip pat galimas<strong>jūros</strong> paukščių rūšių, kurios maitinasi vandens stulpe bei ant dugno esančiu maistu bei ypačaukšto triukšmo intensyvumo konfliktinių zonų nustatymas, atsižvelgiant į tai, jog kai kurioseužsienio šalių studijose atliktuose stebėjimuose su paukščiais, buvo stebimas povandeniniotriukšmo vengimas. Atsižvelgiant į turimus rūšių pasisk<strong>ir</strong>stymo duomenis bei rūšių jautrumoduomenis, galimas konfliktinių zonų nustatymas šiems gyvūnams pateiktas 7-7.11-19 lent.7-7.11-19 lent. Žinios <strong>apie</strong> rūšių jautrumą triukšmui bei erdvinį pasisk<strong>ir</strong>stymą.Gyvūnų rūšis Gyvūnai Žinios <strong>apie</strong> jautrumą Žinios <strong>apie</strong>teritorinį rūšiųpasisk<strong>ir</strong>stymąJūros žinduoliai Jūrų kiaulės Jautrios povandeniniam SAMBAH projektastriukšmuiRuoniai Jautrūs povandeniniam Stebėjimų nuo krantotriukšmuiduomenysJūros paukščiai (Vandens Sib<strong>ir</strong>inė gaga Jautrios povandeniniam Stebėjimų nuo krantostorymėje besimaitinantys(pelaginiai) atv<strong>ir</strong>os <strong>jūros</strong>paukščiai)KlykuolėtriukšmuiJautrios povandeniniamtriukšmuiJūrinės žuvys Menkė Jautrios povandeniniamtriukšmui<strong>Baltijos</strong> lašiša Jautrios povandeniniamtriukšmuiPriekrantėje Žinomas kai kurių žuvųneršiančios jautrumasbeimigruojančiosžuvysduomenysStebėjimų nuo kranto<strong>ir</strong> BEF žinduoliųinventorizacijosduomenysHELCOM MAPSŽinoma migracijaneršto metuŽinomas biomasėspasisk<strong>ir</strong>stymas beimigracija neršto metuJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 475
Change language