Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.11 Energija ir povandeninis triukšmas11 deskriptorius „Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas yra tokio masto, kadneturi neigiamo poveikio jūros aplinkai“Povandeninio triukšmo tyrimo duomenų LR Baltijos jūros dalyje nėra. Iš užsieniovalstybėse atliktų tyrimų yra žinoma, jog gali būti paveiktos šios jūros biontų grupės – jūrosžinduoliai, žuvys, dugno bestuburiai bei jūros paukščiai. Poveikis, šiems gyvūnams priklausonuo triukšmo intensyvumo bei gali sukelti – sužeidimus, apkurtimą, laikinus klausospraradimus, komunikavimo trikdymą bei elgsenos pokyčius. EK sprendime 2010/477/EKpovandeninis triukšmas pagal savo charakteristikas yra suskirstytas į 2 dalis: ištisinis žemodažnio triukšmas bei gerokai galintis paveikti gyvūniją žemo bei vidutinio dažnio triukšmas(77.11-28 lent.). Gerokai galinčio paveikti triukšmo poveikiai yra nesudėtingai aptinkami, pvz.,delfininių šeimos gyvūnų išmetimai į krantą, žuvusios žuvys arba gyvūnų populiacijųsumažėjimas. Savo ruožtu ištisinio triukšmo poveikius yra sudėtinga nustatyti. EK ir HELCOMCORESET rodikliai LR Baltijos jūros daliai yra tinkami iš dalies, dėl duomenų apie žinduoliųsvarbias teritorijas nebuvimą bei duomenų apie žuvų svarbių migracijos kelių ir nerštaviečiųnebuvimą (yra tik HELCOM duomenys apie menkų migracijos kelius bei žinomi lašišų nerštomigracijos keliai). EK ir HELCOM CORESET rodikliai LR Baltijos jūros dalyje yra vertintini.Kadangi tikslios povandeninio triukšmo vertės nežinomos, GAB nustatymas šiame etape nėratikslingas, kadangi EK TG11 rekomenduoti povandeninio triukšmo slenksčiai siūlytini visojeES, pvz., Danijos Skagerako bei Kategato sąsiauriuose laivybai žymiai intensyvesnė negu LR.Šiuo atveju siūlytina neviršyti 100dB rms reikšmė gali būti per didelė LR, todėl rekomenduotinašio indikatoriaus vertinimui nustatyti realius triukšmo lygius esančius LR jūroje.77.11-28 lent. Rodiklių įvertinimo būdai bei galimybės.Rodiklis Rodiklio kilmė Matavimo jūroje būdas bei slenkstiniųverčių nustatymas11.1.1. Dienų, kai antropogeniniogarso šaltiniai viršija jūrų gyvūnijągalinčius gerokai paveikti lygius,kurie apskaičiuojami kaip garsoekspozicijos lygis (dB re 1μPa 2 .s)arba kaip garso slėgio piko lygis (dBre 1μPa peak ) viename metre ir 10Hz–10 kHz dažnių juostoje,proporcija ir pasiskirstymas perkalendorinius metus nustatytopaviršiaus teritorijose, taip pat jųerdvinis pasiskirstymas.11.2.1. Aplinkos triukšmo lygiokitimo tendencijos nuo 63 iki 125Hz 1/3 oktavos dažnių juostoje(centrinis dažnis) (re 1μΡa RMS;triukšmo lygio šiose oktavos dažniųjuostose metinis vidurkis), kuriosapskaičiuojamos naudojant2010/477/EK Žinomi du šio pobūdžio triukšmo šaltiniaiLR Baltijos jūroje. Sonarų impulsai beipovandeniniai sprogimai. Tyrimai bus atliktimobilaus hidrofono pagalba (H2A tipohidrofonu su ZOOM H1 garso fiksavimoįrenginiu) bei apdoroti MATLABprograminio paketo aplinkoje. Yra žinomajog povandeninis triukšmas dėl gerųsklidimo po vandeniu savybių, gali sklistiypač dideliais atstumais (pvz., kalant poliustriukšmas pasklinda >1000 km 2 ). Triukšmaspagal HELCOM rekomendacijas turi būtiišreikštas triukšmo ekspozijos lygiu L sel=L eq +(10 x log(laikas s ));L eq =10*Lg(1/T*∑ n 1 *t i *10 0,1*Li ). Gavusduomenis bus sudaryti triukšmingų teritorijųžemėlapiai.2010/477/EK Foninio triukšmo matavimus beipasiskirstymo modeliavimą ketinama atliktiBIAS projekto metu. Rekomenduotina GESTG11 fonininio –ištisinio triukšmo vertė