Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
MetaiLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Analizuojant indikatorių buvo vadovautasi Aplinkos apsaugos agentūros 2005-2009 m.duomenimis apie bendrus mišrių komunalinių šiukšlių kiekius, surinktus iš pakrantėssavivaldybių teritorijų bei komunalinių ūkių apklausos duomenimis (7.10-61 pav.).Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Kretingos r. sav. Neringos sav. Palangos m. sav.200920082007200620050 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000 100000 110000Kiekis, t7.10-61 pav. Mišrių komunalinių atliekų kiekis (t/metus) iš pakrantės savivaldybių teritorijų 2005-2009m. (Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra).Iš pateiktų duomenų matosi, kad didžiausi mišrių komunalinių atliekų kiekiai yrasurenkami Klaipėdos mieste, kur jų kiekis svyruoja tarp 80 000 iki 101 000 t/metus. Kitosesavivaldybėse surenkami kiekiai yra gerokai mažesni. Didžiausias kiekis mišrių komunaliniųatliekų, surinktų per 2008 metus Palangos savivaldybėje siekė beveik 30 000 t, tuo tarpumažiausiai šiukšlių renkama Neringos ir Kretingos savivaldybėse. Reikėtų pažymėti, kad šiųduomenų naudojimas yra stipriai apribotas, kadangi neleidžia atlikti jų sudėties analizės beitiksliai nustatyti atliekų šaltinio.Dalis medžiagos apie Melnragės ir Smiltynės paplūdimiuose surinktas šiukšles buvogauta apklausius UAB „Švaros diena“ atstovus. Pagal jų pateiktą informaciją 2011 metais išMelnragės paplūdimių vasaros sezonų (5 mėnesiai) buvo surinkta apie 700 m 3 atliekų (~ 77 t),tuo tarpu žiemos sezonu (7 mėnesiai) dvigubai mažiau (~ 280 m 3 ). Iš viso per metus surinktųmišrių atliekų skaičius siekė 108 t. Smiltynėje surinktų šiukšlių kiekis buvo mažesnis, tačiau irčia daugiau šiukšlių buvo surinkta vasaros sezono metu (550 m 3 ), žiemos sezonu – 175 m 3 . Išviso per metus surinktų mišrių atliekų kiekis siekė 80 t.Vandens storymėje skendinčių (įskaitant plūduriuojančias paviršiuje) ir ant dugnobesikaupiančių šiukšlių kiekio kitimo tendencijos įskaitant jų sudėties analizę, erdvinįpasiskirstymą ir, kai įmanoma nustatyti, šaltinį.Duomenų apie vandens storymėje skendinčių ir ant dugno besikaupiančių šiukšlių kiekiusBaltijos jūroje nepakanka. Dalis mokslinės medžiagos buvo surinkta 1992-1998 perioduPrancūzijos Jūros Tyrimų Instituto organizuotų mokslinių ekspedicijų metu. Šiukšlės buvorenkamos tralavimo būdu, vėliau jos buvo rūšiuojamos pagal tipus (plastikas, plastikiniaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 470
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buteliai, stiklas, metalas, oda, drabužiai, žvejybos įrankiai). 1996 metais tyrimai buvo atliekamivakarinėje Baltijos jūros dalyje, traluojant 10 metrų ilgio tinklu iš anksto nustatytose vietose.Tyrimo metu surinktų šiukšlių kiekis siekė 1,26±0,82 vienetų per ha, iš kurių didžioji dalis (0,45)tenka plastikui (Galgani et al., 2000).Lietuvos Baltijos jūros dalyje tyrimų atlikta nebuvo. Bandomuosius tyrimussėkliavandenėje jūros dalyje būtų galima atlikti vykdant vizualinius stebėjimus iš laivų, gilesnėsevietose pasitelkus žvejų pagalba traluojant.Šiukšlių poveikis jūros gyvūnijai ir augalijaiBaltijos jūros mastu detali šiukšlių poveikio jūros gyvūnams studija atlikta nebuvo. 2005metais Jungtinių Tautų Aplinkos Apsaugos programos parengtoje ataskaitoje buvo paminėtipagrindiniai faktoriai, sukeliantys tiesioginį neigiamą poveikį jūros gyvūnams – šiukšliųnurijimas arba įsipainiojimas į žvejybos tinklus (UNEP, 2005).Tyrimai šiuo metu atliekami Šiaurės jūroje su audrapaukščiais, kurie maitinasi išskirtinaijūroje ir sugeba kaupti nurytus daiktus savo skrandžiuose. Tačiau šiame regione įgyta patirtimisudėtinga pasinaudoti dėl rūšies nebuvimo Baltijos jūroje.Geros aplinkos būklės nustatymasTikslus šiukšlių kiekis krante gali būti įvertintas tik atlikus detalius tyrimus jautriausiuosekranto ruožuose pagal HELCOM parengtas rekomendacijas šiukšlių monitoringui(Recommendation 29/2).7.10-27 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.Rodiklis Geros aplinkos būklės nustatymometodasGeros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertė10.1 Šiukšlių, kuriomis užteršta jūrų ir priekrantės aplinka, apibūdinimas10.1.1 Į krantąišmetamų ir tieskranto linijabesikaupiančiųšiukšlių kiekiokitimotendencijos,įskaitant jųsudėties analizę,erdvinįpasiskirstymą ir,kai įmanomanustatyti, šaltinį.Pakankamai patikimi šiukšlių kiekiaigali būti gauti atliekant pilotiniustyrimus parinktose kranto ruožuose(iki 1 km), vadovaujantis HELCOMparinktomis rekomendacijomisšiukšlių monitoringui(Recommendation 29/2). Ribotaskiekis duomenų apie šiukšlių rinkimąiš pakrantės savivaldybių teritorijųtaip pat yra prieinamas iš komūnaliniųūkių bei šiukšlių rinkimo akcijųorganizatorių.Siūloma detalius šiukšlių kiekiotyrimus atlikti 100 metrų ilgioatkarpoje, nustatant šiukšlių kiekius(vnt ir/arba kg) pagal tipus (plastikas,stiklas, popierius, mediena, guma,tekstilė, t.t.)Rodiklis taikomas dažniausiaisutinkamiems šiukšlių tipams (plastikobuteliai, plastikiniai maišeliai, stikliniaibuteliai, skardinės, popierius, kitosatliekos). Lietuvoje šį rodiklį siūlomataikyti atskiriems paplūdimio ruožams,kurie skiriasi pagal morfometriniusrodiklius, artumą potencialiems taršosšaltiniams, lankomumą, prieinamumą.Geros aplinkos būklės vertinimas gali būtiatliekamas lyginant šiukšlių kiekius,surinktus iš priekrantės zonos su visojesavivaldybėje surenkamais šiukšliųkiekiais.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 471
- Page 419 and 420: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 421 and 422: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 423 and 424: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
- Page 427 and 428: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 429 and 430: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 431 and 432: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 433 and 434: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 435 and 436: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 437 and 438: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 439 and 440: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 441 and 442: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 443 and 444: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 445 and 446: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 447 and 448: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 449 and 450: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 451 and 452: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 453 and 454: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 455 and 456: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 457 and 458: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 459 and 460: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 461 and 462: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 463 and 464: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 465 and 466: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 467 and 468: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 469: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 473 and 474: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 475 and 476: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 477 and 478: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 479 and 480: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 481 and 482: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 483 and 484: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 485 and 486: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 487 and 488: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 489 and 490: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 491 and 492: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 493 and 494: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 495 and 496: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 497: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buteliai, stiklas, metalas, oda, drabužiai, žvejybos įrankiai). 1996 metais tyrimai buvo atliekamivakarinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje, traluojant 10 metrų ilgio tinklu iš anksto nustatytose vietose.Tyrimo metu surinktų šiukšlių kiekis siekė 1,26±0,82 vienetų per ha, iš kurių didžioji dalis (0,45)tenka plastikui (Galgani et al., 2000).<strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje tyrimų atlikta nebuvo. Bandomuosius tyrimussėkliavandenėje <strong>jūros</strong> dalyje būtų galima atlikti vykdant vizualinius stebėjimus iš laivų, gilesnėsevietose pasitelkus žvejų pagalba traluojant.Šiukšlių poveikis <strong>jūros</strong> gyvūnijai <strong>ir</strong> augalijai<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> mastu detali šiukšlių poveikio <strong>jūros</strong> gyvūnams studija atlikta nebuvo. 2005metais Jungtinių Tautų Aplinkos Apsaugos programos parengtoje ataskaitoje buvo paminėtipagrindiniai faktoriai, sukeliantys tiesioginį neigiamą poveikį <strong>jūros</strong> gyvūnams – šiukšliųnurijimas arba įsipainiojimas į žvejybos tinklus (UNEP, 2005).Tyrimai šiuo metu atliekami Šiaurės jūroje su audrapaukščiais, kurie maitinasi išsk<strong>ir</strong>tinaijūroje <strong>ir</strong> sugeba kaupti nurytus daiktus savo skrandžiuose. Tačiau šiame regione įgyta pat<strong>ir</strong>timisudėtinga pasinaudoti dėl rūšies nebuvimo <strong>Baltijos</strong> jūroje.Geros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> nustatymasTikslus šiukšlių kiekis krante gali būti įvertintas tik atlikus detalius tyrimus jautriausiuosekranto ruožuose pagal HELCOM parengtas rekomendacijas šiukšlių monitoringui(Recommendation 29/2).7.10-27 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> nustatymo charakteristika.Rodiklis Geros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> nustatymometodasGeros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> aprašymas <strong>ir</strong>slenkstinė vertė10.1 Šiukšlių, kuriomis užteršta jūrų <strong>ir</strong> priekrantės aplinka, apibūdinimas10.1.1 Į krantąišmetamų <strong>ir</strong> tieskranto linijabesikaupiančiųšiukšlių kiekiokitimotendencijos,įskaitant jųsudėties analizę,erdvinįpasisk<strong>ir</strong>stymą <strong>ir</strong>,kai įmanomanustatyti, šaltinį.Pakankamai patikimi šiukšlių kiekiaigali būti gauti atliekant pilotiniustyrimus parinktose kranto ruožuose(iki 1 km), vadovaujantis HELCOMparinktomis rekomendacijomisšiukšlių monitoringui(Recommendation 29/2). Ribotaskiekis duomenų <strong>apie</strong> šiukšlių rinkimąiš pakrantės savivaldybių teritorijųtaip pat yra prieinamas iš komūnaliniųūkių bei šiukšlių rinkimo akcijųorganizatorių.Siūloma detalius šiukšlių kiekiotyrimus atlikti 100 metrų ilgioatkarpoje, nustatant šiukšlių kiekius(vnt <strong>ir</strong>/arba kg) pagal tipus (plastikas,stiklas, popierius, mediena, guma,tekstilė, t.t.)Rodiklis taikomas dažniausiaisutinkamiems šiukšlių tipams (plastikobuteliai, plastikiniai maišeliai, stikliniaibuteliai, skardinės, popierius, kitosatliekos). Lietuvoje šį rodiklį siūlomataikyti atsk<strong>ir</strong>iems paplūdimio ruožams,kurie sk<strong>ir</strong>iasi pagal morfometriniusrodiklius, artumą potencialiems taršosšaltiniams, lankomumą, prieinamumą.Geros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> vertinimas gali būtiatliekamas lyginant šiukšlių kiekius,surinktus iš priekrantės zonos su visojesavivaldybėje surenkamais šiukšliųkiekiais.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 471
Change language