Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13reikalingas sudėtingų medžiagų analizei. Kaip rodo literarūriniai duomenys, dažniausiai šiosmedžiagos aptinkamos nuotekose, nuotekų dumbluose, sąvartynuose.Heksabromciklododekanas (HBCD) – siūloma ribinė vertė vandeniui - 0,031 µg/l irnuosėdoms 170 µg/kg sauso svorio . HELCOM duomenimis HBCD kiekiai Baltijos jūrosbaseino zonoje yra labai maži. Lietuvoje – pavieniai matavimai Klaipėdos uosto vandenyje irnuosėdose, HBCD - kiekiai žemiau metodo jautrumo ribos. Ryšium su plačiu plastikonaudojimu visose gyvenimo sferose ateityje prognozuojamas HBCD kiekių išaugimas įvairiosesedimentacinėse aplinkose.Perfluoroktano sulfoninė rūgštis (PFOS) siūloma ribinė vertė vandeniui - 0,23 µg/l.HELCOM duomenimis, dėl didelio perfloroktano sulfoninės rūgšties darinių skaičiausnepakankamai ištirtos jų savybės, degradacija bei toksiškumo laipsnis. Vertinimui trūksta PFOStyrimų duomenų Baltijos jūros vandenyje, nuosėdose ir biotoje.Brominti difenileteriai (PBDEs) - siūloma ribinė vertė vandeniui 0,0049 µg/l irnuosėdoms 4,5 µg/kg sauso svorio. Dėl savo junginių gausumo ir skirtingų cheminių bei darnepakankamai ištirtų toksinių savybių – PBDEs tyrimai bei rezultatų vertinimas yra vystimosistadijoje. (HELCOM, 2009).Pentabromdifenileterio produktą sudaro 6 giminingi junginiai: (BDE-28, BDE-47, BDE-99, BDE-100, BDE-153 and BDE-154), kuriems MV-AKS (0,0002 µg/l.) patvirtintas irLietuvoje (Nuotekų..., 2010). Turima informacija, pastovūs tyrimai Lietuvoje nevykdomi.Diklofenakas ir 17 – alfathilesteradiolis- siūloma ribinė vertė vandeniui 7,5µg/l ir 3,5µg/l. Duomenų apie siūlomų rodiklių kiekius mažai; tyrimai vystimosi satdijoje. Literatūriniaiduomenys rodo, kad didžiausia farmaceptikų patekimo galimybė į paviršinius vandenis yra išnepilnai valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų. Lietuvoje šiuo metu duomenų neaptikta.LiteratūraCOHIBA, 2009-2012. ,,Control of hazardous substances in the Baltic Sea region“ –COHIBA.V.2012-01-06. http://www.cohiba-project.netGarnaga G., 2011. Integruotos aplinkos taršos bei biožymenų atsako vertinimas Baltijos jūroje.Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. 40 p.Garnaga G., Jančauskienė V., Kondratjeva L., Mickuvienė K., 2008. Taršiosios medžiagosBaltijos jūros ir Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose. In: Baltijos jūra ir jos problemos,Utena: 77-93.GGI, 2007-2009. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringas.geografijos institutas, Vilnius.Geologijos irHELCOM, 2010. Hazardous substances in the Baltic Sea – An integrated thematic assessment ofhazardous substances in the Baltic Sea. Balt. Sea Environ. Proc. No. 120B.HELCOM, 2009. Hazardous substances of specific concern to the Baltic Sea – Final report of theHAZARDOUS project. Balt. Sea Environ. Proc. No. 119.Jokšas K., A. Galkus A., Stakėnienė R., 2003. The only Lithuanian Seaport and its Environment.Monohgraphy, Kaunas, 314 p.LAND 46A-2002. Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymotaisyklės. Valstybės žinios, 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586; 2008, Nr. 139-5521; Žin., 2011, Nr. 43-2050.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 461