Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13CR i – užterštumo rodiklis, apskaičiuotas kaip vidutinės metinės koncentracijos ir ribinės vertės AKSsantykis, pagal norminį dokumentą (Nuotekų..., 2010). Iš ftalatų junginių grupės reglamentuojamas di(2-etilheksil)ftalatas.Akivaizdu, kad metinės teršalų CR i reikšmės visai Baltijos jūros Lietuvos akvatorijaiatspindi pačias bendriausias aplinkos būklės tendencijas. Erdvinis labiausiai neigiamą aplinkosbūklę įtakojančio metalo kadmio koncentracijos pasiskirstymas (7.8-51 pav.) išryškinaproblemiškus jūros arealus, kurie siejasi su technogenine apkrova priekrantėje bei dampingorajonu. Vertinant aplinkos būklę pagal blogiausius aplinkos rodiklius atspindinčius Cdparametrus, 2008-2010 m. pakrantės vandenų būklė – neatitiko geros būklės, tuo tarpu, atvirosjūros vandenys buvo geros būklės.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklę bei tirtų medžiagų pagrindinius taršos šaltiniusakivaizdžiai demonstruoja erdvinis integruoto CR rodiklio verčių pasiskirstymas (7-52pav.7.8-51 pav.). Didesnės už 1 CR vertės fiksuotos svarbiausių priekrantėje ir jūroje esančiųtaršos šaltinių poveikio arealuose (dampingas, Klaipėdos uostas ir Būtingės terminalas). 2008 m.visose priekrantės stotyse, išskyrus B7, kadmio koncentracija sąlygojo blogesnę akvatorijosbūklę. Ties Būtinge - naftos angliavandeniliai, o dampingo rajone Cd ir DDE, atitinkamai po 55%ir 45 %, lėmė neatitinkantį geros būklės arealų statusą. 2009 m. ir 2010 m. kadmio,trichlormetano bei di(2-etilheksil)ftalato viršijantys slenkstines vertes kiekiai priekrantės beidampingo stotyse lėmė CR >1 vertes. Visumoje pagal apskaičiuotas CR reikšmes jūrosakvatorija buvo geros būklės ir neatitinkanti geros būklės (vidutinės ir blogos). Tik pakrantėsvandenyse nustatyti vidutinės ir blogos aplinkos būklės arealai.Akivaizdu, kad tolimesni pastovūs ir platesnio spektro prioritetinių pavojingų, pavojingųir Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų vandenyje stebėjimai gali išryškinti naujas aktualias jūrosaplinkos būklei medžiagas. Jūros aplinkos būklei vertinimui tikslinga būtų naudoti integralinįrodiklį atskleidžianti bendrą problemiškų medžiagų ar jų grupių apkrovą akvatorijoje,išryškinanti taršos šaltinius ir galimus pavojus.Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje yranuosėdas formuojančios mineralinės medžiagos grūdelių smulkėjimas ir organinės medžiagospriemaišų kiekio didėjimas tolstant nuo kranto ir augant gyliams. Paskutinį dešimtmetį Baltijosjūros sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracija dugno nuosėdų paviršiniamesluoksnyje paprastai neviršija LR normatyviniuose dokumentuose pateikiamų ribinių reikšmių,išskyrus grunto gramzdinimo akvatoriją, kur įvairiais tyrimo atvejais fiksuojamas nežymus šiųteršalų koncentracijos padidėjimas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 456