Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Dinamiškoje jūros aplinkoje teršalų koncentracija vandenyje itin priklauso nuo aplinkossąlygų (temperatūros, bangavimo, vėjo, srovių ir pan.). Akvatorijos vandenyje pastoviaiaptinkami tam tikrų teršalų kiekiai, viršijantys aplinkos kokybės standartus, kurie rodytųilgalaikes neigiamas pasekmes aplinkos būklei ir pastovų taršos šaltinį. Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje 2008-2010 m. tirtų įvairių prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų (II grupės)vandenyje tyrimai parodė (7.8-21 lent.), kad per visą laikotarpį buvo aptikti tik pesticidųlikučiai, lakieji organiniai junginiai: tetrachlormetanas – 0,72-2,0 μg/l (MV-AKS: 12 µg/l) irtrichlormetanas – 18,6 μg/l (MV-AKS: 2,5 µg/l) bei ftalatai: di(2-etilheksil)ftalatas 0,24-3,8 µg/l(MV-AKS: 1,3 µg/l), dibutilftalatas 0,08-13,5 µg/l (AKS - neturi). Visi šie junginiai aptiktipakrantės vandenyse, išskyrus tetrachlormetaną, kuris fiksuotas ir atviros jūros vandenyse 2009m. (St. 65: 2 µg/l). Kiekvienais metais aptiktos skirtingų medžiagų grupės: 2008 m.- pesticidųlikučiai; 2009 m.- lakieji organiniai junginiai 2010 m. – ftalatai patvirtina itin kaičią jūrosvandens storymės būklę bei taršos šaltinių nestabilumą. Nors ir epizodiškai aptikti pavojingiaplinkai junginiai atskleidžia dar mažai analizuotų Lietuvos jūros akvatorijoje pavojingųmedžiagų tyrimų būtinybę, norint įvertinti koncentracijas, jų šaltinius bei paplitimo mąstą.Pagal aptiktas koncentracijas bei paplitimo ribas, didžiausia neigiamą poveikį aplinkos būkleidaro lakieji organiniai junginiai: (tetrachormetanas ir trichormetanas) bei ftalatai, kurie ir yrasvarbūs indikatoriniai rodikliai Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklei vertinti (7.8-22 lent.).Ftalatai itin plačiai naudojami: plastiko gamyboje bei chemijos pramonėje (dažų, klijų, dangųgamyboje bei kosmetikos, žaislų pramonėje). Dar 1997 m. vykdant projektą ,,Vandens aplinkaipavojingų medžiagų nustatymas” metu, buvo susirūpinta randamais ftalatų kiekiais Klaipėdossąsiaurio vandenyse. Nors kitose bei Lietuvos Baltijos jūros pakrantėse lakiųjų organiniųjunginių LOJ kiekiai nedideli ir retai viršija metodo nustatymo ribas (Orlikowska and Schulz-Bull, 2009; Garnaga...., 2008), bet daugiau kaip pusėje tirtų mėginių aptiktas tetracholrmetanasir 7 kartus viršijanti AKS trichlormetano koncentracija (dampingo rajone) demonstruoja šiųteršalų neigiamą poveikį aplinkos būklei.Remiantis daugiamečiais tyrimais pesticidų: DDT ir jo metabolitų DDE ir DDDkoncentracija Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje dažniausiai aptinkama žemiau metodonustatymo ribos, o jų suminė koncentracija kaip ir visoje Baltijos jūroje (HELCOM, 2009) –mažėja. 2008-2010 m. tyrimų laikotarpiu Baltijos jūros pastovaus stebėjimo duomenimis, šiejunginiai aptikti tik 1 kartą 2008 m. ir tik dampingo rajone (4,4-DDT - 5,7 ng/l), DDE -10,4 ng/lir DDD -13,3 ng/l), kurių suma nežymiai viršijo visam DDT nustatytą ribinę vertę (MV-AKS:25 ng/l). Be to, remiantis dugno nuosėdose aptinkamais pesticidų DDT kiekiais, kurie būnaartimi nustatytoms ribinėms vertėms (DDE – 0,3 µg/kg; DDE – 0,8 µg/kg; DDT – 0,4 µg/kg; α-HCH – 0.5 µg/kg; β-HCH – 0,7 µg/kg; γ-HCH – 0.4 µg/kg ), o jų suminė koncentracija mažėja(Garnaga..., 2008), galima daryti išvadą apie DDT ir jo metabolitų koncentracijų tik epizodiškąpoveikį jūros aplinkai.Vertinant visą jūros akvatorijos būklę pagal vidutinius prioritetinių pavojingų medžiagų(II grupės) rodiklius bei apskaičiuotas jiems CR i vertes, kurios 2009 m. (pagal CR CHCl3 ) ir 2010m. (pagal ftalatų CR FT ) buvo didesnės nei 1 – 2009-2010 m. aplinkos būklė neatitiko gerosbūklės kriterijaus. Nepaisant to, kad ir daugumos tirtų II grupės pavojingų medžiagųkoncentracija nesiekė metodo nustatymo ribos, o I-osios grupės (SM ir NA) koncentracijaneviršijo ribinių verčių, t.y. CR i buvo mažesni nei 1), nustatant aplinkos būklę pagal visus šiuosrodiklius – aplinkos būklė yra žemesnės klasės. Apibendrinant, pagal I-sios ir II–sios grupėspavojingų medžiagų vidutines metines koncentracijas bei apskaičiuotas CR i vertes, 2008 m. –aplinkos būklė buvo gera, o 2009-2010 m. laikotarpiu – neatitiko geros būklės.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 454