Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sinergetinis kelių medžiagų poveikis aplinkai mažai tyrinėtas, tačiau yra žinoma, kad netnedidelės pavojingų medžiagų koncentracijos kartu gali duoti stiprų pavojingą efektą aplinkai.Norint atskleisti daugiafaktorinį pavojingų medžiagų poveikį jūros aplinkai buvo panaudotasintegralinis CR rodiklis (HELCOM, 2010), apskaičiuojant jį vandens storymei ir dugnonuosėdoms. CR apskaičiuotas susumavus visus (CRi) atskiroms medžiagoms ir padalinus iškvadratinės šaknies tirtų medžiagų skaičiaus (HELCOM, 2010). Norint atskleisti cheminiųmedžiagų anomalijas aplinkoje, reikšmingos yra tos medžiagos ir tos jų vertės, kurių kiekiaiviršija tam tikrus nustatytus ar apskaičiuotus kiekius (tai gali būti AKS, lokali ar regioninė foninėreikšmė ir pan.) (Gregorauskienė et al., 2011). Siekiant išsiaiškinti, kurios būtent pavojingosmedžiagos ar jų grupės įtakoja aplinkos būklę akvatorijoje, skaičiuojant CR buvo sumuojamostos medžiagos, kurių CR i , reikšmės viršijo 1. Tokiu būdu, visos medžiagos, kurių koncentracijaviršijo AKS patenka į rodiklio reikšmę ir yra įvertinamos kaip problemiškos konkrečiam rajonui.Koks bebūtų tiriamų medžiagų skaičius, kurių koncentracija mažesnė nei ribinė vertė, CRrodiklio reikšmės neįtakoja. Jei CR < 1, reiškia visų tirtų cheminių medžiagų kiekis arealeneviršijo ribinių verčių, aplinkos būklė gera. Kuo daugiau cheminių medžiagų panaudotavertinimui, tuo geriau CR rodiklis atspindės tikrąją aplinkos būklę. Akivaizdu, kad aplinkosbūklės vertinimui labai svarbus yra vieningas duomenų surinkimo laikas, kiekis bei vieta.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos būklės vertinimui ir korektiškam jos palyginimui buvopanaudoti 2008-2010 m. Baltijos jūros ir Būtingės rajonų pastovių stebėjimų duomenys. Juospagal stebėjimo stočių gausumą, mėginių paėmimo dažnumą ir tiriamos vandens storymėsskirtumus turimos medžiagos analizei ir apibendrinimui suskirstėme į 2 grupes. Pirmą grupę išreglamentuojamo sąrašo (Nuotekų..., 2010) sudarė didžiausią duomenų eilę (matavimai paprastaiatliekami visose monitoringo stotyse, 4 kartus metuose keliuose vandens horizontuose) turintyssunkieji metalai (Hg, Pb, Cu, Cd, Zn, Cr ir Ni) ir naftos angliavandeniliai, kurie pagal pastarųjųmetų tyrimų rezultatus mūsų akvatorijoje tebėra aktualūs. Visų šių cheminių medžiagų, išskyrusNi (tyrimai tik nuo 2009 m.) viršijanti ribines vertes, koncentracija vandenyje buvo fiksuota.Antrąją grupę sudarė visi kiti specifiniai teršalai - pastoviai stebimas prioritetinių pavojingų,prioritetinių medžiagų kompleksas (Nuotekų..., 2010), kuris iki 2010 m. nebuvo pilnas,atliekamas kartą metuose ir ne visose stebėjimo stotyse. Paskutiniais metais šių prioritetiniųpavojingų cheminių junginių tyrimų spektras Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenysenuolat plečiasi.Pagal vidutinius metinius duomenis apskaičiuoti pavojingų aplinkai medžiagų užterštumorodikliai (CRi). Vidutinė metinė cheminės medžiagos koncentracija jūroje buvo apskaičiuota išvisos duomenų aibės (pagal monitoringų duomenis). Vidutinė metinė (2008 m. 2009 m. ir 2010m. tiriamos medžiagos koncentracija kiekvienoje stebimoje stotyje buvo apskaičiuota kaipmatematinis vidurkis, gautas iš visų pastovaus stebėjimo duomenų (Baltijos jūros ir Būtingėsnaftos monitoringai). Bendrai atskirų cheminių medžiagų technogeninei apkrovai ir jūrosaplinkos būklės tendencijai 2008-2010 m. laikotarpiu atskleisti apskaičiuoti metiniai (CRi) visaiBaltijos jūros Lietuvos akvatorijai (4.8-2 – 4.8-4 lent.). Problemiškų Lietuvos akvatorijaimedžiagų grupių ir jūros arealų išryškinimu, buvo pritaikytas bendras integralinis CR, įvertinantvisas I ir II grupės (4.8-3 lent.) chemines medžiagas ir jų vertes kiekvienoje monitoringinėjestotyje.Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimas pagal dugno nuosėdų užterštumą buvoatliekamas naudojant 2008-20010 m. pastovių stebėjimų duomenis (Cu, Pb, Ni, Cd. Cr, Hg, Asbei naftos angliavandeniliai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorintieji bifenilai,organiniai alavo junginiai), analogišku būdu kaip ir vandenyje, apskaičiuojant teršalųkoncentracijų poveikio aplinkai rodiklius. Tiriamoje jūros akvatorijoje vyrauja stambiagrūdėsdugno nuosėdos, todėl teršalų AKS naudotos smėliams nustatytos ribinės vertės (LAND 46A-2002; 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 450
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Geros būklės nustatymasGeros būklės vertinimas grindžiamas tomis teršiančiomis medžiagomis, apie kuriųkoncentracijas jūroje sukaupta daugiausia duomenų (NA ir SM) bei prioritetinėmis pavojingomismedžiagomis (Nuotekų..., 2010), kurių tyrimai kasmet plečiasi ir tampa vis aktualesni Baltijosjūrai.2008-2010 m. sunkiųjų metalų koncentracijų rodikliai (7.8-20 lent.) rodo, kadkiekvienais metais tik kadmio aptinkamos maksimalios koncentracijos viršija ribines MV-AKSvertes. Maksimali aptikta Cd koncentracija priekrantėje (St. 2) 2008 m. 6 kartus viršijusinustatytą DLK-AKS atsispindi ir padidėjusiame bendrame metiniame vidurkyje bei kadmiokoncentracijos pasiskirstyme 2008 m. (7.8-51 pav.). Kitų metalų, Hg, Pb, Cu, Zn ir Cr ribinesvertes viršijantys kiekiai fiksuojami tik epizodiškai. 2009 m. nustatytos Zn ir Cr maksimalioskoncentracijos lėmė jų metinį vidutinių reikšmių išaugimą. Visų metalų, išskyrus kadmį ir varįapskaičiuotos koncentracijų metinės medianos mažesnės už ribinę vertę. Tai rodo menką šiųmetalų poveikį bendrai akvatorijos aplinkos būklei ir kol kas nesukelianti ilgalaikių neigiamųpasekmių. 2010 m. didesnė metodo jautrumo riba, nei ankstesniais metais, leido aptiktimažesnius Cu kiekius vandenyje. Pagal metinius Cu vidurkius galima stebėti koncentracijosmažėjimo tendenciją. Nuo 2010 m. pasikeitus naftos angliavandenilių DLK ribinei vertei, kuridabar yra 0,2 mg/l (Nuotekų..., 2010), viršijantys šį dydį kiekiai Baltijos jūros Lietuvosakvatorijoje aptinkami retai, tačiau, rajone ties Būtinge tokių viršijančių DLK verčių fiksavimasrodo tolesnį NA tyrimų poreikį šių teršalų dinamikai prognozuoti. Remiantis jūros aplinkosgeros būklės analizės vertinimu, pagal sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių koncentracijasvandenyje, galima teigti, kad geriausias indikatorius pagal 2008-2010 m. duomenis yraprioritetinės pavojingos medžiagos - Cd koncentracija vandenyje, kuri turi būti mažesnė neiMV- AKS: 0,2 μg/l.Vertinant visą jūros akvatorijos būklę pagal vidutinius sunkiųjų metalų ir naftosangliavandenilių rodiklius bei apskaičiuotas CR i reikšmes, kurios nesiekė 1 (7-20 lent.) aplinkosbūklė 2008-2010 m. laikotarpiu buvo gera.7.8-20 lent. Sunkiųjų metalų (SM) ir naftos angliavandenilių (NA) koncentracijų vertės bei aplinkosbūklės rodikliai (CR i ) 2008-2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje (pagal Baltijos jūros ir Būtingėsmonitoringo duomenis).NA, mg/lSunkieji metalai (SM)Hg, μg/l Pb, μg/l Cu, μg/l Cd, μg/l Zn, μg/l Cr, μg/l Ni, μg/lRodiklis2008 m.Vidurkis 0,11
- Page 399 and 400: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 401 and 402: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 403 and 404: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 405 and 406: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 407 and 408: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 409 and 410: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 411 and 412: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 413 and 414: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 415 and 416: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 417 and 418: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 419 and 420: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 421 and 422: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 423 and 424: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
- Page 427 and 428: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 429 and 430: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 431 and 432: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 433 and 434: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 435 and 436: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 437 and 438: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 439 and 440: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 441 and 442: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 443 and 444: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 445 and 446: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 447 and 448: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 449: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 453 and 454: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 455 and 456: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 457 and 458: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 459 and 460: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 461 and 462: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 463 and 464: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 465 and 466: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 467 and 468: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 469 and 470: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 471 and 472: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 473 and 474: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 475 and 476: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 477 and 478: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 479 and 480: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 481 and 482: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 483 and 484: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 485 and 486: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 487 and 488: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 489 and 490: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 491 and 492: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 493 and 494: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 495 and 496: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 497: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sinergetinis kelių medžiagų poveikis aplinkai mažai tyrinėtas, tačiau yra žinoma, kad netnedidelės pavojingų medžiagų koncentracijos kartu gali duoti stiprų pavojingą efektą aplinkai.Norint atskleisti daugiafaktorinį pavojingų medžiagų poveikį <strong>jūros</strong> aplinkai buvo panaudotasintegralinis CR rodiklis (HELCOM, 2010), apskaičiuojant jį vandens storymei <strong>ir</strong> dugnonuosėdoms. CR apskaičiuotas susumavus visus (CRi) atsk<strong>ir</strong>oms medžiagoms <strong>ir</strong> padalinus iškvadratinės šaknies t<strong>ir</strong>tų medžiagų skaičiaus (HELCOM, 2010). Norint atskleisti cheminiųmedžiagų anomalijas aplinkoje, reikšmingos yra tos medžiagos <strong>ir</strong> tos jų vertės, kurių kiekiaiv<strong>ir</strong>šija tam tikrus nustatytus ar apskaičiuotus kiekius (tai gali būti AKS, lokali ar regioninė foninėreikšmė <strong>ir</strong> pan.) (Gregorauskienė et al., 2011). Siekiant išsiaiškinti, kurios būtent pavojingosmedžiagos ar jų grupės įtakoja <strong>aplinkos</strong> būklę akvatorijoje, skaičiuojant CR buvo sumuojamostos medžiagos, kurių CR i , reikšmės v<strong>ir</strong>šijo 1. Tokiu būdu, visos medžiagos, kurių koncentracijav<strong>ir</strong>šijo AKS patenka į rodiklio reikšmę <strong>ir</strong> yra įvertinamos kaip problemiškos konkrečiam rajonui.Koks bebūtų t<strong>ir</strong>iamų medžiagų skaičius, kurių koncentracija mažesnė nei ribinė vertė, CRrodiklio reikšmės neįtakoja. Jei CR < 1, reiškia visų t<strong>ir</strong>tų cheminių medžiagų kiekis arealenev<strong>ir</strong>šijo ribinių verčių, <strong>aplinkos</strong> būklė gera. Kuo daugiau cheminių medžiagų panaudotavertinimui, tuo geriau CR rodiklis atspindės tikrąją <strong>aplinkos</strong> būklę. Akivaizdu, kad <strong>aplinkos</strong><strong>būklės</strong> vertinimui labai svarbus yra vieningas duomenų surinkimo laikas, kiekis bei vieta.<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijos <strong>būklės</strong> vertinimui <strong>ir</strong> korektiškam jos palyginimui buvopanaudoti 2008-2010 m. <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>ir</strong> Būtingės rajonų pastovių stebėjimų duomenys. Juospagal stebėjimo stočių gausumą, mėginių paėmimo dažnumą <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>iamos vandens storymėssk<strong>ir</strong>tumus turimos medžiagos analizei <strong>ir</strong> apibendrinimui susk<strong>ir</strong>stėme į 2 grupes. P<strong>ir</strong>mą grupę išreglamentuojamo sąrašo (Nuotekų..., 2010) sudarė didžiausią duomenų eilę (matavimai paprastaiatliekami visose monitoringo stotyse, 4 kartus metuose keliuose vandens horizontuose) turintyssunkieji metalai (Hg, Pb, Cu, Cd, Zn, Cr <strong>ir</strong> Ni) <strong>ir</strong> naftos angliavandeniliai, kurie pagal pastarųjųmetų tyrimų rezultatus mūsų akvatorijoje tebėra aktualūs. Visų šių cheminių medžiagų, išskyrusNi (tyrimai tik nuo 2009 m.) v<strong>ir</strong>šijanti ribines vertes, koncentracija vandenyje buvo fiksuota.Antrąją grupę sudarė visi kiti specifiniai teršalai - pastoviai stebimas prioritetinių pavojingų,prioritetinių medžiagų kompleksas (Nuotekų..., 2010), kuris iki 2010 m. nebuvo pilnas,atliekamas kartą metuose <strong>ir</strong> ne visose stebėjimo stotyse. Paskutiniais metais šių prioritetiniųpavojingų cheminių junginių tyrimų spektras <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijos vandenysenuolat plečiasi.Pagal vidutinius metinius duomenis apskaičiuoti pavojingų aplinkai medžiagų užterštumorodikliai (CRi). Vidutinė metinė cheminės medžiagos koncentracija jūroje buvo apskaičiuota išvisos duomenų aibės (pagal monitoringų duomenis). Vidutinė metinė (2008 m. 2009 m. <strong>ir</strong> 2010m. t<strong>ir</strong>iamos medžiagos koncentracija kiekvienoje stebimoje stotyje buvo apskaičiuota kaipmatematinis vidurkis, gautas iš visų pastovaus stebėjimo duomenų (<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>ir</strong> Būtingėsnaftos monitoringai). Bendrai atsk<strong>ir</strong>ų cheminių medžiagų technogeninei apkrovai <strong>ir</strong> <strong>jūros</strong><strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> tendencijai 2008-2010 m. laikotarpiu atskleisti apskaičiuoti metiniai (CRi) visai<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijai (4.8-2 – 4.8-4 lent.). Problemiškų <strong>Lietuvos</strong> akvatorijaimedžiagų grupių <strong>ir</strong> <strong>jūros</strong> arealų išryškinimu, buvo pritaikytas bendras integralinis CR, įvertinantvisas I <strong>ir</strong> II grupės (4.8-3 lent.) chemines medžiagas <strong>ir</strong> jų vertes kiekvienoje monitoringinėjestotyje.<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> vertinimas pagal dugno nuosėdų užterštumą buvoatliekamas naudojant 2008-20010 m. pastovių stebėjimų duomenis (Cu, Pb, Ni, Cd. Cr, Hg, Asbei naftos angliavandeniliai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorintieji bifenilai,organiniai alavo junginiai), analogišku būdu kaip <strong>ir</strong> vandenyje, apskaičiuojant teršalųkoncentracijų poveikio aplinkai rodiklius. T<strong>ir</strong>iamoje <strong>jūros</strong> akvatorijoje vyrauja stambiagrūdėsdugno nuosėdos, todėl teršalų AKS naudotos smėliams nustatytos ribinės vertės (LAND 46A-2002; 2011).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 450
Change language