Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131-9 lent. Skirtingų aukščių bangų pasikartojamumas (%) 1963-2009 metais ties Lietuvos priekrante(Kelpšaitė ir Dailidienė, 2011).Metai 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 4.5 5.0 5.5 6.063-70 42.45 26.97 14.16 6.75 4.32 2.47 1.44 1.07 0.33 0.0471-80 34.13 38.03 12.71 7.02 3.79 2.28 1.34 0.45 0.2 0.03 0.0381-90 44.41 33.79 9.81 6.05 3.46 1.62 0.61 0.2 0.0691-2000 43.85 35.04 10.82 5.06 2.95 1.56 0.42 0.14 0.08 0.03 0.062001-2009 39.7 35.75 12.12 5.84 4.41 1.63 0.31 0.17 0.08Bangų parametrai turi didelę taką tiek hidrodinaminiams, tiek nešmenų pernašosprocesams Baltijos priekrantėje. Lietuvos priekrantėje nėra daug bangų stebėjimų duomenų,todėl būtina sumodeliuoti bangų parametrų sklaidą Lietuvos Baltijos jūros priekrantėjepučiant stipriems vėjams.Bangų sklaidos modeliavimui panaudota dvimačių skaitmeninių modelių sistema MIKE21. Šios sistemos bangų modelis NSW (Near-shore Spectral Wind-Wave Module) taikytasmodeliuojant vėjo sukeltų bangų sklaidos parametrams Baltijos priekrantėje (MIKE, 2002).Bangų sklaidai modeliuoti Baltijos priekrantėje pasirinkta 88 km ilgio ir 33 km pločiojūros akvatorija. Batimetrija paruošta pagal LSLA švyturių ir hidrografijos skyriaus paruoštąjūrlapį (Baltijos jūra. Vidurinė dalis. Lietuvos pakrantė ir išskirtinė ekonominė zona. Mastelis1:200000. 2004). Batimetrijos tinklelio kvadratinės gardelės dydis parinktas 100 metrų.Bangų sklaidos modeliavimo rezultatai yra bangos aukščio ir krypties pasiskirstymas pučiant15, 20, 25 m/s greičio PV, VPV, V, VŠV ir krypties vėjui.Bangos aukščių ir krypčių pasiskirstymas Baltijos priekrantėje pučiant 20 m/s greičioPV, VPV, V, VŠV bei ŠV krypčių vėjui pateiktas 3-37 - 3-40 paveiksluose. Pučiant 15 m/sgreičio vėjams, nedidelis bangų aukščio mažėjimas stebimas ties 20-25 m gylio izobata, odidžiausias bangų lūžimas vysta 8-10 m gylyje. Didžiausios bangos (3,2–3,4 m) stebimosKlaipėdos uosto jūrinio įplaukos kanalo akvatorijoje pučiant VPV ir V krypčių vėjams, omažiausia banga (2,6–2,9 m) – pučiant ŠV krypties vėjui. Didesnėje Baltijos priekrantėsdalyje bangų kryptis sutampa su dominuojančia vėjo kryptimi, tik artėjant prie kranto bangųkryptis kai kur skiriasi 5–15º.Panašus Baltijos priekrantės bangų aukščių ir krypčių pasiskirstymas stebimas ir pučiantįvairių krypčių 20 ir 25 m/s greičio vėjui. Tik čia vyrauja didesni bangų aukščiai. Pavyzdžiui,pučiant vakarų krypties 20 m/s greičio vėjui, Klaipėdos uosto jūrinio įplaukos kanaloakvatorijoje stebima 3,8–4,0 aukščio banga, o pučiant 25 m/s greičio vėjui – 4,6 –4,8 maukščio banga.Ekstremalios vėjo sukeltų bangų parametrų reikšmės Baltijos jūros priekrantėjenustatytos pučiant stipriems VPV ir V krypties vėjams. Bangų aukščio mažėjimas jūrojestebimas ties 20-25 m. izobata.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 45