Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymometodasGeros aplinkos būklės aprašymas irslenkstinė vertėNaftosangliavandeniliai (NA)Policikliniaiaromatiniaiangliavandeniliai (PAA)Polichlorintiejibifenilai (PCB)Organiniaialavo junginiai(TBA)Sunkiejimetalai – SM(Cu, Pb, Ni,Cd. Cr, Hg,As), PAA, PCBir TBA8.2 Teršalų poveikis8.2.1 Bendrostreso žuvimsrodiklis: žuvųligų indeksas8.2.2Genotoksiškumo rodiklis:mikrobranduolių indukcijaGeros būklės vertės (CR NA ) apskaičiuotosremiantis NA vidutinėmis metinėmis irnustatyta ribine (100 mg/kg) verte.Geros būklės vertės (CR PAA ) apskaičiuotosremiantis PAA sumos vidutinėmismetinėmis ir nustatyta ribine (1 mg/kg)verte.Geros būklės vertės (CR PCB ) apskaičiuotosremiantis PCB sumos vidutinėmismetinėmis ir nustatyta ribine (0,007mg/kg) verte.Geros būklės vertės (CR TBA ) apskaičiuotosremiantis TBT vidutinėmis metinėmis irnustatyta ribine (0,01 mg/kg) verte.Geros aplinkos būklė vertės akvatorijospastovių stebėjimų stotyse apskaičiuotospagal daugiafaktorinį pavojingų medžiagųpoveikį aplinkai naudojantis integraliniu(CR) rodikliu. CR apskaičiuotassusumavus visus (CRi>1)) atskiromsmedžiagoms (Cu, Pb, Ni, Cd. Cr, Hg, As,PAA, PCB ir TBA) ir padalinus iškvadratinės šaknies tų medžiagų skaičiaus,kurių CRi>1.Žuvų ligų indeksas (FDI) pagal išoriškaimatomas ligas: Ep – epiderminėhyperplazija/papilomos, Ly –Lymphocystis, Ul – odos oposMikrobranduolių (MB) dažnis dvigeldžiųmoliuskų žiaunų ląstelėse ir žuvų kraujoeritrocituose.Aplinkos būklė gera, jei CR NA ≤1; t.y. jeividutinė metinė NA vertė ≤100mg/kg*..Aplinkos būklė gera, jei CR PAA ≤1; t.y.jei vidutinė metinė PAA vertė ≤1mg/kg*.Aplinkos būklė gera, jei CR PCB ≤1; t.y.jei vidutinė metinė PCB vertė ≤0,007mg/kg*.Aplinkos būklė gera, jei CR TBA ≤1; t.y.jei vidutinė metinė TBA vertė ≤0,01mg/kg*(*- sauso svorio)Jūros aplinkos būklė gera, . kai rodiklis:CR ≤1; neatinka geros būklės: CR >1-5(vidutinė); CR >5 (bloga).Aplinkos būklė gera, kai pas žuvųpateles šių trijų ligų indeksas (FDI) yraiki slenkstinio (background) lygmens1,32, pas patinus – 0,96. Graduojantligas pagal sunkumą į tris kategorijas(lengvas, vidutinis ir sunkus) – FDI paspateles – 0,216, patinus – 0,232. Blogaaplinkos būklė, kai FDI viršija šiasreikšmes. Ypatingai bloga aplinkosbūklė, jei FDI graduojant ligas pagalsunkumą pas pateles pasiekia 54,0, paspatinus – 47,7Aplinkos būklė gera, kai MB dažnisdvigeldžių moliuskų žiaunų ląstelėse yrakaip kontrolinėse zonose ir neviršija1,0 ‰ (MB/1000 ląstelių), priekrantėsžuvyse neviršija 0,1‰ (MB/1000eritrocitų), giluminių zonų žuvyseneviršija 0,05 ‰.Didžiausią poveikį Lietuvos Baltijos jūros akvatorijai daro upių, ypač Nemuno, nuotėkis.Upių vanduo atneša dideliame sausumos plote natūraliai išplautų medžiagų, kurias papildo taršapatenkanti su miestų ir gyvenviečių nutekamaisiais vandenimis. Tiesiogiai į Baltijos jūrąnutekamasis vanduo srūva iš Palangos miesto nuotekų išleistuvo. Jūros aplinkos kokybinio fonoJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 448
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13formavimą įtakoja laivyba, didžiųjų ūkio objektų (Klaipėdos uosto, Būtingės naftos terminalo)veikla. Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje fiksuojamos, palyginus su likusiajūros akvatorijos dalimi, padidintos sunkiųjų metalų, naftos ir policiklinių aromatiniųangliavandenilių koncentracijos vandenyje ir lokaliai besikaupiančiose dugno nuosėdose(Garnaga et al., 2008; Jokšas et al., 2003). Lietuvos ekonominės zonos vakarinėje dalyjenuskandinto cheminio ginklo rajone, medžiagų, savo sudėtyje turinčių arseno, pasklidimasaplinkoje kol kas nepastebimas. Tačiau remiantis literatūriniais duomenimis (Katkova, 2010),ateityje galima prognozuoti didesnių As koncentracijų aptikimą priedugniniame vandenssluoksnyje. Didesnės arseno koncentracijos - 9,7 mg/kg (Garnaga, 2011) jau yra aptinkamosdugno nuosėdose cheminio ginklo nuskandinimo rajone Lietuvos ekonominėje zonoje, palygintisu fiksuojamomis maksimaliomis As koncentracijomis Klaipėdos uosto dugno nuosėdose - 7mg/kg (GGI, 2007-2009). Potencialus regioninės taršos naftos ir policikliniais aromatiniaisangliavandeniliais šaltinis jūroje yra Rusijos D-6 naftos platforma. Apskaičiuoti policikliniųaromatinių angliavandenilių indeksai netoli Rusijos D-6 naftos platformos dugno nuosėdoseparodė petrogeninę PAA kilmę (Garnaga, 2011).Vystantis pramonei ir žemės ūkiui, tobulėjant technologijoms kuriamos ir sintetinamosnaujos cheminės medžiagos, kurių net maži kiekiai gali turėti didžiulį neigiamą poveikį biotai irvisai jūrinei aplinkai. Pastaraisiais metais Baltijos jūros aplinkoje siūloma tirti miestų nuotekosear nuotekų dumble dažnai aptinkamus pavojingus junginius, tokius kaip: dioksinai, furanai,brominti difenileteriai, heksabromciklodekanas, perfluoroktano sulfonatai, organiniai alavojunginiai, nonilfenoliai ir jų etoksilatai; oktilfenoliai ir jų etoksilatai, chlorinti parafinai irpentachlorfenolis (HELCOM, 2009; HELCOM, 2010; COHIBA, 2009-2012). Tyrimų duomenųapie šių junginių koncentracijas Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje iš viso nėra arba yra labaimažai. Cohiba projekto metu gauti 11 prioritetinių pavojingų medžiagų/grupių (Hg ir Cd;organiniai alavo junginiai; 4-nonilfenolis ir oktilfenolis; endosulfanas; dioksinai, furanai ir PCB;chlorinti parafinai; penta-brominti difenileteriai, heksabromociklododekanai; perfluoruotijunginiai) tyrimų duomenys liečia ne tiesiogiai Baltijos jūros akvatoriją, o jos baseiną. Pavojingųmedžiagų tyrimai buvo atliekami Lietuvos nutekamųjų vandenų tikrinimo vietose, kuriosišdėstytos mažiau negu 50 km atstumu nuo Baltijos jūros: 2 miesto 2 gamybinio nuotekųvandens valymo įrenginiuose, taip pat liūties vandens bei užkasamo sąvartyno salvose. Išvalytinutekamieji yra išleidžiami į Kuršių marias. Cheminių tyrimų duomenys parodė, kad tirtoseLietuvos nutekamųjų vandenų vietose prioritetinių 11 pavojingų medžiagų / klasių koncentracijaneviršija kiekybinio įvertinimo ar netgi radimo lygio. Gauti Cohiba projekto rezultatai rodo, kadBaltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyse bei nedideliu sorbciniu imlumu pasižyminčiosesmėlingose dugno nuosėdose išmatuoti minėtus pavojingus teršalus virš ribinių koncentracijųyra mažai tikėtina.Tyrimų duomenys. Vertinant įvairių objektų užterštumą svarbiausias rodiklis –teršiančių medžiagų kiekis natūralios aplinkos komponentėje. Pagal normatyvinį dokumentą(Paviršinių..., 2010), paviršinio vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų cheminės būklėsklasių – gerai arba neatitinkančiai geros būklės. Pagal prastesniąją iš šių klasių yra nustatomavandens telkinio būklė. Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jei visų pavojingųmedžiagų koncentracija neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų (Paviršinių..., 2010). Gerącheminę vandens būklę apibūdinti ir pavojingos medžiagos (i) taršos poveikį galima vertintisantykiu (CRi), apskaičiuotu tarp išmatuotos pavojingos medžiagos vertės (Ci) ir jai nustatytosribinės (AKSi) vertės aplinkoje (HELCOM, 2010; Nemerow, 1991). Šis koncentracijų santykisparodo kiek kartų tiriamoje aplinkoje pavojingos medžiagos koncentracija yra didesnė už jainustatytą ribinę vertę. Jei CRi >1, aplinkos būklė netenkina geros būklės slenkstinės vertės. Kuošio CRi rodiklio vertė didesnė, tuo teršiančios medžiagos poveikis aplinkai stipresnis ir aplinkosbūklė blogesnė.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 449
- Page 397 and 398: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 399 and 400: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 401 and 402: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 403 and 404: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 405 and 406: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 407 and 408: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 409 and 410: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 411 and 412: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 413 and 414: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 415 and 416: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 417 and 418: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 419 and 420: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 421 and 422: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 423 and 424: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
- Page 427 and 428: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 429 and 430: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 431 and 432: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 433 and 434: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 435 and 436: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 437 and 438: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 439 and 440: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 441 and 442: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 443 and 444: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 445 and 446: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 447: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 451 and 452: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 453 and 454: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 455 and 456: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 457 and 458: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 459 and 460: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 461 and 462: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 463 and 464: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 465 and 466: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 467 and 468: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 469 and 470: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 471 and 472: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 473 and 474: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 475 and 476: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 477 and 478: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 479 and 480: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 481 and 482: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 483 and 484: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 485 and 486: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 487 and 488: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 489 and 490: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 491 and 492: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 493 and 494: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 495 and 496: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 497: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13formavimą įtakoja laivyba, didžiųjų ūkio objektų (Klaipėdos uosto, Būtingės naftos terminalo)veikla. Kuršių marių vandenų išplitimo <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> zonoje fiksuojamos, palyginus su likusia<strong>jūros</strong> akvatorijos dalimi, padidintos sunkiųjų metalų, naftos <strong>ir</strong> policiklinių aromatiniųangliavandenilių koncentracijos vandenyje <strong>ir</strong> lokaliai besikaupiančiose dugno nuosėdose(Garnaga et al., 2008; Jokšas et al., 2003). <strong>Lietuvos</strong> ekonominės zonos vakarinėje dalyjenuskandinto cheminio ginklo rajone, medžiagų, savo sudėtyje turinčių arseno, pasklidimasaplinkoje kol kas nepastebimas. Tačiau remiantis literatūriniais duomenimis (Katkova, 2010),ateityje galima prognozuoti didesnių As koncentracijų aptikimą priedugniniame vandenssluoksnyje. Didesnės arseno koncentracijos - 9,7 mg/kg (Garnaga, 2011) jau yra aptinkamosdugno nuosėdose cheminio ginklo nuskandinimo rajone <strong>Lietuvos</strong> ekonominėje zonoje, palygintisu fiksuojamomis maksimaliomis As koncentracijomis Klaipėdos uosto dugno nuosėdose - 7mg/kg (GGI, 2007-2009). Potencialus regioninės taršos naftos <strong>ir</strong> policikliniais aromatiniaisangliavandeniliais šaltinis jūroje yra Rusijos D-6 naftos platforma. Apskaičiuoti policikliniųaromatinių angliavandenilių indeksai netoli Rusijos D-6 naftos platformos dugno nuosėdoseparodė petrogeninę PAA kilmę (Garnaga, 2011).Vystantis pramonei <strong>ir</strong> žemės ūkiui, tobulėjant technologijoms kuriamos <strong>ir</strong> sintetinamosnaujos cheminės medžiagos, kurių net maži kiekiai gali turėti didžiulį neigiamą poveikį biotai <strong>ir</strong>visai jūrinei aplinkai. Pastaraisiais metais <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> aplinkoje siūloma t<strong>ir</strong>ti miestų nuotekosear nuotekų dumble dažnai aptinkamus pavojingus junginius, tokius kaip: dioksinai, furanai,brominti difenileteriai, heksabromciklodekanas, perfluoroktano sulfonatai, organiniai alavojunginiai, nonilfenoliai <strong>ir</strong> jų etoksilatai; oktilfenoliai <strong>ir</strong> jų etoksilatai, chlorinti parafinai <strong>ir</strong>pentachlorfenolis (HELCOM, 2009; HELCOM, 2010; COHIBA, 2009-2012). Tyrimų duomenų<strong>apie</strong> šių junginių koncentracijas <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijoje iš viso nėra arba yra labaimažai. Cohiba projekto metu gauti 11 prioritetinių pavojingų medžiagų/grupių (Hg <strong>ir</strong> Cd;organiniai alavo junginiai; 4-nonilfenolis <strong>ir</strong> oktilfenolis; endosulfanas; dioksinai, furanai <strong>ir</strong> PCB;chlorinti parafinai; penta-brominti difenileteriai, heksabromociklododekanai; perfluoruotijunginiai) tyrimų duomenys liečia ne tiesiogiai <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> akvatoriją, o jos baseiną. Pavojingųmedžiagų tyrimai buvo atliekami <strong>Lietuvos</strong> nutekamųjų vandenų tikrinimo vietose, kuriosišdėstytos mažiau negu 50 km atstumu nuo <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>: 2 miesto 2 gamybinio nuotekųvandens valymo įrenginiuose, taip pat liūties vandens bei užkasamo sąvartyno salvose. Išvalytinutekamieji yra išleidžiami į Kuršių marias. Cheminių tyrimų duomenys parodė, kad t<strong>ir</strong>tose<strong>Lietuvos</strong> nutekamųjų vandenų vietose prioritetinių 11 pavojingų medžiagų / klasių koncentracijanev<strong>ir</strong>šija kiekybinio įvertinimo ar netgi radimo lygio. Gauti Cohiba projekto rezultatai rodo, kad<strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> <strong>Lietuvos</strong> akvatorijos vandenyse bei nedideliu sorbciniu imlumu pasižyminčiosesmėlingose dugno nuosėdose išmatuoti minėtus pavojingus teršalus v<strong>ir</strong>š ribinių koncentracijųyra mažai tikėtina.Tyrimų duomenys. Vertinant įva<strong>ir</strong>ių objektų užterštumą svarbiausias rodiklis –teršiančių medžiagų kiekis natūralios <strong>aplinkos</strong> komponentėje. Pagal normatyvinį dokumentą(Pav<strong>ir</strong>šinių..., 2010), pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinys prisk<strong>ir</strong>iamas vienai iš dviejų cheminės <strong>būklės</strong>klasių – gerai arba neatitinkančiai geros <strong>būklės</strong>. Pagal prastesniąją iš šių klasių yra nustatomavandens telkinio būklė. Pav<strong>ir</strong>šinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jei visų pavojingųmedžiagų koncentracija nev<strong>ir</strong>šija didžiausių leidžiamų koncentracijų (Pav<strong>ir</strong>šinių..., 2010). Gerącheminę vandens būklę apibūdinti <strong>ir</strong> pavojingos medžiagos (i) taršos poveikį galima vertintisantykiu (CRi), apskaičiuotu tarp išmatuotos pavojingos medžiagos vertės (Ci) <strong>ir</strong> jai nustatytosribinės (AKSi) vertės aplinkoje (HELCOM, 2010; Nemerow, 1991). Šis koncentracijų santykisparodo kiek kartų t<strong>ir</strong>iamoje aplinkoje pavojingos medžiagos koncentracija yra didesnė už jainustatytą ribinę vertę. Jei CRi >1, <strong>aplinkos</strong> būklė netenkina geros <strong>būklės</strong> slenkstinės vertės. Kuošio CRi rodiklio vertė didesnė, tuo teršiančios medžiagos poveikis aplinkai stipresnis <strong>ir</strong> <strong>aplinkos</strong>būklė blogesnė.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 449
Change language