Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.7 Hidrografinės sąlygos7 deskriptorius „Hidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas neturi neigiamo poveikio jūrosekosistemoms“Dėl žmogaus veiklos įvykę negrįžtami hidrografinių sąlygų pakitimai yra, pavyzdžiui,nuosėdų ir gėlo vandens pernešimas, srovių ar bangų veikimas; dėl to pakinta fizinės ir cheminėssavybės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB III priedo 1 lentelėje. Tokie pokyčiai gali būti itinaktualūs tada, kai jie gali paveikti jūrų ekosistemas didesniu mastu, o pagal jų vertinimą galimaiš anksto sužinoti apie galimą poveikį ekosistemoms. Dėl priekrantės vandenų, Direktyvoje2000/60/EB nustatyti hidromorfologiniai tikslai, kurių reikia siekti naudojant priemones,numatytas upių baseinų valdymo planuose. Siekiant įvertinti konkrečios veiklos poveikį, reikiaišsiaiškinti kiekvieną atvejį atskirai. Tokios priemonės kaip poveikio aplinkai vertinimas,strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir jūrų erdvės planavimas gali padėti nustatyti ir įvertintitokios veiklos poveikio mastą ir įvairius aspektus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad visos tokiospriemonės leistų atsižvelgti į atitinkamus elementus, būtinus vertinant galimą poveikį jūrųaplinkai, įskaitant tarpvalstybinį lygmenį. ES mastu ir Baltijos jūros regione kol kas nėravieningo požiūrio dėl šio deskriptoriaus vystymo ir slenkstinių verčių nustatymo, todėlpateikiame deskriptoriaus aprašymą pagal Lietuvos akvatorijai aktualiausius poveikius.Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona apima apie 112,5 km 2 , o joserdvinės ribos yra maždaug 4,7 km pietuose ir 21 km šiaurėje nuo uosto vartų, vandensdruskingumas ties Klaipėdos uosto vartais kartais būna mažesnis nei 1 ‰, nors už keliolikosjūrmylių išmatuojamas 7 ‰ vanduo. Pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplintaiki 16-20 km atstumu nuo kranto, vasarą iki 5 km.Paviršinio vandens temperatūros pasiskirstymas priklauso nuo Kuršių marių vandensištekėjimo į Baltijos jūrą. Šiltesnis Kuršių marių vanduo, vyraujančių tėkmių yra nukreipiamasiš Klaipėdos sąsiaurio į šiaurę. Vandens temperatūra atviroje jūroje kinta nuo 2°C žiemą iki22°C vasarą.Pagilinus sąsiaurį, 2001-2009 m. jūros vandens prietaka į Kuršių marias padidėjo 0,076km 3 per metus. Druskingas vanduo net pasiekia Juodkrantę. Druskingo vandens paplitimasKuršių mariose yra apskaičiuojamas taikant skaitmeninius modelius, vykdant Klaipėdos uostoplėtros projektus (gilinant Klaipėdos sąsiaurį). Padidėjęs Kuršių marių druskingumas gali turėtiįtakos ekosistemos egzistavimo sąlygoms.2001-2002 m. vykdant Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo prailginti molai(šiaurinis 205 m, pietinis – 278 m), taip pat iki 14,5 m buvo išgilintas jūrinis įplaukos kanalas. Šiuosto rekonstrukcija turėjo įtakos gėlo Kuršių marių vandens pasiskirstymui Baltijos jūroje(7-50 pav.).Uosto rekonstrukcijos darbai turi įtakos gretimų uostui jūros krantų dinamikai. Vertinantmolų rekonstrukcijos įtaką buvo remtasi vykdomo Klaipėdos uosto krantų dinamikosmonitoringo duomenimis. Nustatyta, kad žemyne, arčiausiai molų esančioje kranto atkarpoje,kurioje krantas buvo santykinai stabilus, po rekonstrukcijos įsivyravo kranto ardos tendencijos.Kuršių nerijos krante, kur iki molų prailginimo arčiausioje molui kranto atkarpoje vyravointensyvios ardos procesai, po molų rekonstrukcijos pradėjo vyrauti sąnašų akumuliacijostendencijos. Šie kranto pokyčiai įvyko dėl bangų, hidrodinaminių ir nešmenų procesų pokyčiųpo uosto rekonstrukcijos.Tikėtina, kad uosto plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams,todėl būtina pastoviai vykdyti krantų monitoringą, įtraukiant į jį ir hidro-litodinaminiusstebėjimus bei atlikti krantų pokyčių modeliavimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 442