Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.6 Jūros dugno vientisumas6 deskriptorius „Jūros dugno vientisumas yra tokio lygio, kad užtikrinamas ekosistemųstruktūros ir funkcijų išsaugojimas, o ypač nėra neigiamo poveikio bentoso ekosistemoms“Atsižvelgiant į ekosistemų gebėjimą atsikurti siekiama, kad žmogaus veikla jūros dugnenetrukdytų išsaugoti natūralios ekosistemų komponentų įvairovės, produktyvumo ir dinaminiųekologinių procesų. Įvertinti šį deskriptorių yra sunku, nes informacijos apie kai kurias jūrosdugno ekosistemos savybes ir apie kai kurių žmogaus veiklos rūšių poveikį yra nedaug.Vertinimą ir stebėseną tikslinga atlikti po to, kai bus atlikta pradinė biologinės įvairovėssavybėms daromo poveikio ir keliamos grėsmės, taip pat žmogaus veiklos poveikio analizė, oatlikto mažo masto vertinimo rezultatai bus panaudoti rengiant didesnio masto vertinimą. Jūrosdugno vientisumui vertinti šiuo metu HELCOM CORESET specifinių Baltijos regiono rodikliųnesiūlo. Iš Komisijos siūlomo kriterijaus „6.1. Fizinė žala atsižvelgiant į substrato ypatybes“geros būklės vertinimui tinkamas rodiklis „Žmogaus veiklos gerokai paveikto jūros dugno plotaspagal skirtingas substrato rūšis“. Šis rodiklis yra aktualus vertinant žmogaus veiklos (tralavimotrasos, dampingo rajonai, dugno kasimo vietos) poveikį jūros dugno fizinėms savybėms, kurios,kaip buveinių substratas, turi tiesioginę įtaką dugno biotopams.7.6-17 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymo Geros aplinkos būklės aprašymas irmetodasslenkstinė vertė6.1. Fizinė žala atsižvelgiant į substrato ypatybes6.1.2. Žmogaus Reguliarių stebėjimų apie žmogaus Dėl įvairios žmogaus veiklos galiveiklos gerokai veikiamą jūros dugną ir dugno pasikeisti jūros dugno fizinės savybės:paveikto jūros dugno nuosėdų litologinę sudėtį nėra. reljefas, dugno nuosėdų sudėtis.plotas pagal Duomenys yra gaunami ūkio Priklausomai nuo poveikio masto irskirtingas substrato subjektų monitoringo lygmenyje, konkrečių jūros rajono savybių šierūšisvertinant gruntų gramzdinimo irsmėlio kasimo poveikį. Taikomipokyčiai gali daryti arba nedarytineigiamą poveikį biotopams ir bendraidistanciniai ir tiesioginiai dugno ekosistemos būklei. GEB vertinimuinuosėdų tyrimų metodai. Naujos svarbu fiksuoti žmogaus fiziniojūrinių tyrimų technologijos, taikant poveikio jūros dugnui plotus ir jųdaugiaspindulinį echolotavimą, santykį su nepaveiktu dugnu.šoninį skenavimą, povandeninesvideo sistemas, įgalina gauti naujoskokybės duomenis.Dėl pasikeitusių sedimentacinių sąlygųar nuosėdinės medžiagos šaltinių galipasikeisti dugno nuosėdų litologinėsudėtis ir nuosėdų tipų paplitimo ribos.Tokie pokyčiai turi tiesioginį poveikįbiotopų būklei. GEB vertinimuisiūloma nustatyti dugno nuosėdųlitologinių tipų plotų pokyčius.Jūros dugno charakterizuoja batimetrija, reljefas, nuosėdų (substrato) tipai. Šios savybėskartu su hidrologinėmis sąlygomis nulemia biotopų struktūrą. Rodiklio vertinimui yra siūlomaišskirti 4 substrato tipus (Rice et al., 2012): 1) minkštas substratas - smulkus smėlis ir dumblas(dalelių dydis < 2 mm); 2) žvyro substratas – žvirgždas ir gargždas (dalelių dydis nuo 2 iki 256mm); kietas substratas – rieduliai, pagrindinės uolienos ir kt. (dalelių dydis >256 mm);biogeninis substratas – kriauklainis ir kt. Lietuvos akvatorijoje galima išskirti tik tris pirmuosiusterigeninio substrato tipus, biogeninės nuosėdos jūroje nėra sutinkamos. Lietuvos jūrosakvatorijoje paplitusios dugno nuosėdos yra pavaizduotos II.2 priedas.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 436