Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

19601962196419661968197019721974197619781980198219841986198819901992199419961998200020022004200620082010Secchi gylis (m)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13metrai (HELCOM, 2007; HELCOM, 2011a). Ši vertė atitinka 25 % nuokrypį nuo etaloniniųsąlygų, nustatytų remiantis pastarojo šimtmečio matavimų duomenimis.18,016,014,0atvira jūrapriekrantės vandenys12,010,08,06,04,02,00,07-45 pav. Secchi gylio kaita nuo 1960 iki 2010 m Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje (JTD, neskelbtiduomenys).7.5.5 Deguonies tirpimas, t.y. pokyčiai dėl padidėjusios organinės medžiagos skaidymo iratitinkamo ploto dydžioPirminiame vertinimo etape buvo konstatuota, jog pagal stebėsenos tyrimų duomenisLietuva disponuoja pakankamai gausia informacija apie hipoksijos ir deguonies stygiauspriedugniniuose sluoksniuose giluminėse stotyse reiškinius. Baltijos jūra – sąlyginai labaiuždaras vandens baseinas – neišvengiamai susiduria su deguonies stygiaus problemomis.Haloklino stagnuojantis poveikis giliems (žemiau 80 m) sluoksniam giluminėje dalyje, nesantnereguliariai vykstančio Šiaurės jūros vandens proveržio, sudaro palankias sąlygas deguoniesištekliams išsekti. Susidarius anaerobinėms sąlygoms iš dugno nuosėdų atsipalaiduoja fosforojunginiai, vėlgi savo ruožtu skatinantys eutrofikacijos procesą. Į vandens masę patenka taip pat iraplinką teršiančių sunkiųjų metalų bei redukuotų produktų (NH 4 , H 2 S, CH 4 , etc.), kuriųoksidacija taip pat spartina deguonies suvartojimą.Baltijos jūroje taip pat formuojasi ir tam tikros laikinos hipoksijos zonos, kuriosedeguonies deficitas juntamas tam tikrais vegetacinio sezono laikotarpiais ir yra tampriai susijęssu pirminės produkcijos mastais atitinkamose zonose. Tokiu atveju tiesioginis eutrofikacijospoveikis yra akivaizdus ir betarpiškas. Kiek kitaip poveikis bedeguonių zonų susidarymuiformuojasi giluminiuose sluoksniuose, kur nėra tiesioginės sąveikos su paviršiniais vandenimis ireutrofikacijos padariniai pasireiškia tam tikra ekosistemos atminties forma. Priedugnyjeskaidoma organinė medžiaga galėjo būti susintetinta kitur ne betarpiškai šalies teritorijoje,besiribojančioje su susidariusiomis bedeguoninėmis zonomis.Lietuvos akvatorijoje yra trys gilūs rajonai: Gdansko įdauboje ir įsiterpiančiame Nemunoproslėnyje gylis viršija arba artimas 80 m, ir Gotlando įdaubos pakraštyje gylis didesnis negu110 m. Pastaroji zona yra bedeguonių zonų susidarymo židinys, kur svarbiausią vaidmenįJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 434