Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Nors ištirpusių medžiagų santykis žiemą yra didžiausias Kuršių marių įtakos zonoje irpriekrantės vandenyse ties žemyninių krantu, ryšiai su fitoplanktono biomase gana silpni (7-44pav.) ir nenaudotini geros aplinkos kriterijaus išvedimui. Teritoriniuose vandenyse tolstant nuokranto ir Kuršių marių žiočių šis santykis mažėja (daugiametis vidurkis apie 23-28) ir pasiekiaminimalias reikšmes išskirtinės ekonominės zonos vandenyse (daugiametis vidurkis apie 10).Apie 3-5 kartus mažesnis N:P santykis atviroje jūroje lyginant su priekrante (atitinkamairegistruotos ir mažiausios chlorofilo a reikšmės, kurių daugiametis vidurkis apie 2,5 µg/l) įrodokitą dinaminių procesų prigimtį ir tikėtina, giluminio fosforo vaidmenį. Todėl atviros jūrosbūklės vertinimui ateityje rekomenduotina orientuotis į bendrą regiono lygmenyje centrineiBaltijai nustatytą geros aplinkos būklės N/P kriterijų.7.5.3 Chlorofilo koncentracija vandens storymėjeChlorofilo koncentracijų Baltijos jūros vandenyje daugiametė dinamika geraidokumentuota ir yra pakankamai reprezentatyvi, atspindinti fitoplanktono vystymosi ypatumus.Priekrantės vandenims chlorofilo a rodiklio naudojimas būklės vertinimui išsamiai išnagrinėtas(Daunys et al., 2007), todėl siūloma taikyti priekrantės vandenims geros-vidutinės būklėsslenkstines vertes vasaros vegetacijos laikotarpiu: mažesnes 4,9 µg/l priekrantės rajonuose irKuršių marių vandenų įtakos zonoje esant didesniam nei 4 psu druskingumui. Maksimalūschlorofilo a kiekiai Lietuvos Baltijos jūros rajono vandens paviršiniuose sluoksniuose pastarųjųdešimtmečių laikotarpiu vidutiniškai siekdavo nuo 8,5 µg/l atokiose LIEZ zonose iki 21,8 µg/LKuršių marių vandenų įtakos zonoje. Atviroje jūroje siektinos chlorofilo a reikšmės yra 1,5-1,9µg/l (HELCOM, 2007; HELCOM, 2011a). Pastarojo dešimtmečio laikotarpyje skirtingoseLietuvos akvatorijos dalyse vidutinės koncentracijos (2,6 – 7,5 µg/l) buvo ženkliai didesnės užHELCOM rekomenduojamas slenkstines geros būklės vertes.7.5.4 Vandens skaidrumas, susijęs su padidėjusiu skendinčiųjų dumblių kiekiuVandens skaidrumo duomenų masyvas yra pakankamas pokyčių tendencijoms vertinti,tačiau vandens spalvą sąlygojančios tanininės ir humininės medžiagos, kaip ir mineralinėsdalelės, ženkliai keičia ryšį tarp eutrofikacijos ir vandens skaidrumo (HELCOM, 2011a). Norstiesioginiais matavimais pagrįstų duomenų apie šį reiškinį nėra, Kuršių marių vandenų įtakoszonoje ir priekrantės vandenyse toks poveikis vandens skaidrumui gali būti pakankamai stiprus,todėl gali iškreipti eutrofikacijos rodiklio reikšmę. Netiesiogiai apie tai galima spręsti išduomenų apie maksimalų banguolio paplitimą iki 15-16 m, kuris stebimas apytiksliai ties 3,5 mSecchi rodiklio verte (7-4 pav.). Jūriniams vandenims taikant tradicinį koeficientą apytiksliailygų 3, fotinės zonos gylis šiuo atveju turėtų būti apie 10-11 m., o tai prieštarauja stebimammaksimaliam makrofitų augimo gyliui ir nurodo mažiausiai 4-5 m nesuderinamumą tarp stebimoir tikėtino fotinės zonos gylio naudojant jūrinių vandenų optinėms savybėms pritaikytąkonversijos faktorių. Dėl šios priežasties priekrantės vandenims, kur taninių ir huminių medžiagųmedžiagų poveikis vandens skaidrumui nėra tirtas, šio rodiklio būklės vertinimui naudotinerekomenduotina be papildomų bio-optinių vandens tyrimų.Už priekrantės ir tiesioginių Kuršių marių vandenų poveikio zonos ribų fitoplanktonosvarba vandens skaidrumui santykinai didėja. Nors daugiametės kaitos duomenys rodo, jogBaltijos jūros skaidrumo rodiklio reikšmės reikšmingai sumažėjo, tačiau pagal turimus duomenispastaraisiais metais Lietuvos Baltijos jūros rajone vandens skaidrumas pastebimai padidėjo (7-45pav.). Atsižvelgus į spalvos pokyčio efektus dėl organinių medžiagų priemaišųrekomenduojamos siektinos vasaros vandens skaidrumo (matuojamo Secchi disku) rodikliovertės, atspindinčios gerą aplinkos būklę centrinėje Baltijos jūros dalyje, yra didesnės nei 7JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 433