Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMAS7.5.1 Maisto medžiagų koncentracija vandens storymėjeIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Nemuno upės nuotėkis sudaro virš 85 % visо upės kilmės azoto ir 84 % viso upės kilmėsfosforo patenkančių į Lietuvos Baltijos jūros akvatoriją. Pagal daugiamečius tyrimų duomenisvidutiniškai per metus į Baltijos jūrą Nemunu patenka iki 40,5 tūkst. t bendro azoto ir 1,8 tūkst. tbendro fosforo. Nemuno pritakos palyginimas su momentiniais bendrojo azoto ir bendrojofosforo kiekiais visoje Lietuvos Baltijos jūros rajono akvatorijoje (94,3 tūkst. t N ir 8,5 tūkst. t Patitinkamai) rodo, kad N prietaka yra reikšminga ir sudaro apie 43 % viso esančio kiekio, tuotarpu P prietakai tenka tik penktadalis (apie 21 %) viso kiekio. Nors prietakos ir esančių kiekiųsantykis atspindini abiotinių ir biotinių veiksnių tarpusavio sąveikos procesus ir jų santykinępusiausvyrą vandens storymėje, tikėtina, jog esant ženkliai prietakai daugiametė maistiniųmedžiagų koncentracijų kaita turėtų priklausyti nuo upių prietakos svyravimų. Koreliacinėanalizė iš dalies patvirtina šią prielaidą: reikšmingas koreliacinis ryšys nustatytas tarp azotometinės prietakos ir vidutinių metinių koncentracijų vandenyje visame jūros rajone r= 0,734 beiatskirose jos dalyse (r= 0,690 – Kuršių marių vandenų įtakos zonoje; r= 0,617 – pietinėjesmėlėtoje priekrantėje; r= 0,828 – šiaurinėje akmenuotoje priekrantėje r= 0,728 – teritorinėjejūroje už priekrantės zonų; r= 0,632 LIEZ) (7-40 pav.). Tuo tarpu santykinai nežymi P prietakasutampa su koreliacinės analizės rezultatais - patikimo ryšio tarp fosforo prietakos ir kasmetiniųfosforo koncentracijų pokyčių skirtingose Baltijos rajono zonose nebuvo nustatyta (7-40 pav.),todėl tikėtina, jog P dinamikai svarbesni yra kiti veiksniai, tokie kaip apvelingas, Šiaurės jūrosvandens prietaka ir P dinamika kitose Baltijos jūros teritorijose.7-40 pav. Vidutinių bendrojo azoto koncentracijų (mg N/L) daugiametė kaita Baltijos jūros rajone (PL –Kuršių marių vandenų įtakos zona; PSP – pietinė smėlėta priekrantė; SAP – šiaurinė akmenuotapriekrantė; TV – teritoriniai vandenys už BVPD tipologinių priekrantės rajonų; LIEZ – išskirtinėekonominė zona) ir vidutinės daugiametės azoto prietaka (N load) Nemuno upe.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 430