Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Siekiant geros aplinkos būklės arba siekiant ją tokią išlaikyti, F vertės turi arba prilygtiF MSY vertei (mirtingumo dėl žvejybos lygis, kuris palaipsniui užtikrina didžiausią tausią žvejybąužtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį, angl. MSY), arba būti už F MSY vertę mažesnės. Tai reiškia, kadmišrios žuvininkystės srityje ir tais atvejais, kai svarbi ekosistemų sąveika, ilgalaikiai valdymoplanai gali sudaryti sąlygas kai kuriuos išteklius naudoti nesiekiant F MSY lygių, kad nebūtųapribota galimybė naudoti kitų rūšių išteklius sulig F MSY lygiu (Komisijos sprendimas,2010/477/ES).7-26 pav. Menkių neršiančių išteklių biomasė (SSB) pagal ICES (2010).7.3-17 pav. Menkių žvejybinis mirtingumas 1966-2011m. pagal ICES (2010)*.*F lim – žvejybinio mirtingumo lygis, kurį viršijus, ilgalaikėje perspektyvoje ištekliaisumažės dėl ženkliai sumažėjusio reprodukcinio populiacijos pajėgumo. F pa - dėl neapibrėžtumųvertinimo procese, F pa yra apibūdinamas kaip „žvejybinis mirtingumas su tam tikra atsarga“,sukurtas išvengti Flim viršijimo, kai apskaičiuojamas F, kuris turi būti žemiau F pa . F msy –žvejybinio mirtingumo lygis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias sugaunamų žuvų kiekisilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į žuvų augimo greitį ir naturalų mirtingumą.StrimelėLietuvos ekonominė zona patenka į 25-29+32 Baltijos jūros pakvadračius - ICES išskirtąsilkių išteklių valdymo vienetą (ICES, 2012). Nors į šį regioną patenka lėtai (šiaurinė dalis) irgreitai (pietinė dalis) augančių individų grupės, bei pavasarį ir rudenį neršiančios populiacijos,dėl intensyvios silkių migracijos šiuose pakvadračiuose netikslinga išskirti smulkesnius ištekliųvaldymo vienetus. ICES darbo grupės apskaičiuojamas strimelių žvejybinis mirtingumas 25-JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 420
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1329+32 pakvadračiuose gali būti sėkmingai taikomas strimelių išteklių būklės ar poveikioištekliams vertinimui Lietuvos ekonominėje zonoje. Neršiančių išteklių biomasės (SSB)skaičiavimas tik Lietuvos ekonominei zonai taip pat nėra tikslingas, t.y. turi būti skaičiuojamas25-29+32 Baltijos jūros pakvadračių strimelių ištekliams.Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F ir SSB rodiklių reikšmės 25-29+32 Baltijos jūrospakvadračių strimelių ištekliams 1974 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-28 pav. ir 7-29 pav.Strimelių išteklių SSB atitinkanti GAB nėra apskaičiuota, o žvejybinio mirtingumo F atitinkaF MSY . Atsižvelgiant į tai, jog strimelių ištekliai eksploatuojami didesniu nei F MSY .režimu bei tai,jog menkių ištekliai didėja sumažinus jų žvejybos intensyvumą ir F, galima daryti prielaidą, jogperspektyvoje strimelių ištekliai ir jų SSB mažės.7-28 pav. Strimelių neršiančių išteklių biomasė (SSB) pagal ICES (2010).7-29 pav. Strimelių žvejybinis mirtingumas 1974-2011m. pagal ICES (2010).BrėtlingisRemiantis ICES darbo grupių rekomendacijomis, mirtingumo dėl žvejybos koeficientasbei neršiančių individų biomasė skaičiuojami 22-32 pakvadračiams kaip vientisam ištekliųvaldymo vienetui, kadangi patikimų įrodymų dėl brėtlingio populiacijų Baltijos jūrojeheterogeniškumo nėra. Tad tiek žvejybinio mirtingumo, tiek neršiančių išteklių biomasėsskaičiavimas tik Lietuvos ekonominei zonai yra netikslingas, t.y. skaičiavimai turi būti atliekamivisos populiacijos mastu (ICES, 2012).Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F ir SSB rodiklių reikšmės Baltijos jūros brėtlingiųištekliams 1974 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-30 pav. ir 7-31 pav. Brėtlingių išteklių SSBatitinkanti gerą aplinkos būklę nėra apskaičiuota, o žvejybinio mirtingumo F atitinka F MSY .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 421
- Page 369 and 370: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 371 and 372: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 373 and 374: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 375 and 376: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 377 and 378: Didžiausias banguolio gylis, mSecc
- Page 379 and 380: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 381 and 382: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 383 and 384: 19871989199119931995199719992001200
- Page 385 and 386: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 387 and 388: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 389 and 390: Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
- Page 391 and 392: CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
- Page 393 and 394: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 395 and 396: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 397 and 398: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 399 and 400: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 401 and 402: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 403 and 404: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 405 and 406: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 407 and 408: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 409 and 410: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 411 and 412: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 413 and 414: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 415 and 416: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 417 and 418: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 419: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 423 and 424: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
- Page 427 and 428: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 429 and 430: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 431 and 432: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 433 and 434: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 435 and 436: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 437 and 438: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 439 and 440: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 441 and 442: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 443 and 444: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 445 and 446: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 447 and 448: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 449 and 450: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 451 and 452: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 453 and 454: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 455 and 456: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 457 and 458: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 459 and 460: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 461 and 462: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 463 and 464: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 465 and 466: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 467 and 468: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 469 and 470: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1329+32 pakvadračiuose gali būti sėkmingai taikomas strimelių išteklių <strong>būklės</strong> ar poveikioištekliams vertinimui <strong>Lietuvos</strong> ekonominėje zonoje. Neršiančių išteklių biomasės (SSB)skaičiavimas tik <strong>Lietuvos</strong> ekonominei zonai taip pat nėra tikslingas, t.y. turi būti skaičiuojamas25-29+32 <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> pakvadračių strimelių ištekliams.Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F <strong>ir</strong> SSB rodiklių reikšmės 25-29+32 <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>pakvadračių strimelių ištekliams 1974 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-28 pav. <strong>ir</strong> 7-29 pav.Strimelių išteklių SSB atitinkanti GAB nėra apskaičiuota, o žvejybinio m<strong>ir</strong>tingumo F atitinkaF MSY . Atsižvelgiant į tai, jog strimelių ištekliai eksploatuojami didesniu nei F MSY .režimu bei tai,jog menkių ištekliai didėja sumažinus jų žvejybos intensyvumą <strong>ir</strong> F, galima daryti prielaidą, jogperspektyvoje strimelių ištekliai <strong>ir</strong> jų SSB mažės.7-28 pav. Strimelių neršiančių išteklių biomasė (SSB) pagal ICES (2010).7-29 pav. Strimelių žvejybinis m<strong>ir</strong>tingumas 1974-2011m. pagal ICES (2010).BrėtlingisRemiantis ICES darbo grupių rekomendacijomis, m<strong>ir</strong>tingumo dėl žvejybos koeficientasbei neršiančių individų biomasė skaičiuojami 22-32 pakvadračiams kaip vientisam ištekliųvaldymo vienetui, kadangi patikimų įrodymų dėl brėtlingio populiacijų <strong>Baltijos</strong> jūrojeheterogeniškumo nėra. Tad tiek žvejybinio m<strong>ir</strong>tingumo, tiek neršiančių išteklių biomasėsskaičiavimas tik <strong>Lietuvos</strong> ekonominei zonai yra netikslingas, t.y. skaičiavimai turi būti atliekamivisos populiacijos mastu (ICES, 2012).Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F <strong>ir</strong> SSB rodiklių reikšmės <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> brėtlingiųištekliams 1974 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-30 pav. <strong>ir</strong> 7-31 pav. Brėtlingių išteklių SSBatitinkanti gerą <strong>aplinkos</strong> būklę nėra apskaičiuota, o žvejybinio m<strong>ir</strong>tingumo F atitinka F MSY .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 421
Change language