Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.3 Komerciniams tikslams naudojamos žuvys3 deskriptorius „Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijosneviršija saugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį parodo gerą ištekliųbūklę“Šis deskriptorius taikomas visoms išteklių grupėms, kurios patenka į Reglamento (EB)Nr. 199/2008 (atsižvelgiant į Direktyvos 2008/56/EB geografinę aprėptį) ir panašių bendrosiosžuvininkystės politikos reikalavimų taikymo sritį. Jo taikymas šioms ir kitoms išteklių grupėmspriklauso nuo prieinamų duomenų (atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 199/2008 nuostatas dėlduomenų rinkimo), pagal kuriuos bus pasirenkami tinkamiausi naudotini rodikliai. Trys šiodeskriptoriaus kriterijai, pagal kuriuos vertinama pažanga, padaryta siekiant užtikrinti gerąaplinkos būklę, ir su kiekvienu iš jų susiję rodikliai yra tokie:žvejybos veiklos poveikio mastas- pagrindinis rodiklis - Mirtingumo dėl žvejyboskoeficientas (F) (3.1.1);išteklių reprodukcinis pajėgumas – pagrindinis rodiklis - Neršiančių išteklių biomasė (SSB)(3.2.1).Populiacijos pasiskirstymas pagal amžių ir dydį - pagrindiniai rodikliai: didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvų proporcija (3.3.1);vidutinis didžiausias visų rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis(3.3.2);95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais(3.3.3).Pagal Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programą (ES duomenųrinkimo programos, DCF) duomenys reikalingi rodikliams apskaičiuoti renkami pagrindinėmstrims verslinėms žuvų rūšims: menkei, strimelei, brėtlingiui bei plekšnei.3.1 ir 3.2 rodikliai: Mirtingumo dėl žvejybos koeficientas (F) ir Neršiančių ištekliųbiomasė (SSB)MenkėICES darbo grupės apskaičiuoja menkių žvejybinį mirtingumą 22-24 ir 25-32 Baltijosjūros pakvadračiuose atskirai (ICES, 2012). Toks vakarų (22-24 pakvadračiai) ir rytų Baltijos(25-32 pakvadračiai) menkių išteklių grupių atskyrimas yra pagrįstas menkių genetiniaisskirtumais (Nielsen et al., 2001), kurie, nepaisant dalies arealų persidengimo, yra palaikomiskirtingų nerštaviečių, skirtingo neršto laiko bei ikrų ypatybių. Taigi šioms dviem menkiųišteklių grupėms taikytinas skirtingas išteklių valdymo režimas. Lietuvos ekonominė zona, esanti26-ajame pakvadratyje, priklauso rytų Baltijos menkių išteklių grupei ir, dėl menkių populiacijosvientisumo, negali būti išskirta kaip atskiras, savarankiškas menkių išteklių grupės vienetas,todėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento (F), neršiančių išteklių biomasės (SSB)paskaičiavimas tik Lietuvos zonai nėra prasmingas, t.y. skaičiavimai turi būti atliekami visai rytųBaltijos išteklių grupei (25-32 pakvadračiams).Pagal ICES (2010) paskaičiavimus F ir SSB rodiklių reikšmės rytų Baltijos menkiųišteklių grupei 1966 – 2011 m. laikotarpiui pateiktos 7-26 ir 7.3-17 pav. Menkių išteklių SSBatitinkanti gerą aplinkos būklę nėra apskaičiuota, o žvejybinio mirtingumo F atitinka F MSY .Galima manyti, jog F sumažinimas iki F MSY ir yra pagrindinė priežastis lemianti dabartiniu metustebimą menkių išteklių gausėjimą Baltijos jūroje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 419