Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.2.2 Biotaršos indeksas (BPL)NRS ir BPL rodikliai nėra tiesiogiai tarpusavyje susiję, kadangi BPL pokyčiai gali būtisusiję su jau esančių invazinių rūšių plitimu ar pokyčiais vietinės ekosistemos funkcionavime(Olenin et al., 2007, 2010; Zaiko et al., 2011). Tačiau tikėtina, kad didėjant naujų nevietinių rūšiųskaičiui ekosistemoje didėja ir naujų invazinių rūšių, galinčių sukelti neigiamas pasekmes(Williamson, 1996).BPL nėra tiesiogiai įtakojamas žmogaus veiklos, tačiau gali būti susijęs suantropogeniniu poveikiu netiesiogiai, nes jau įsikūrusių nevietinių rūšių gausumas, išplitimoarealas bei poveikiai gali padidėti dėl įvairios prigimties pokyčių ekosistemoje. Tokie pokyčiaigali būti natūralių buveinių pažeidimas, naujų buveinių atsiradimas (pvz., dirbtinio kietosubstrato atsiradimą smėlėtame dugne), vietinių rūšių išnykimas, naujų aplinką keičiančiųinvazinių rūšių atsiradimas ir kiti. Yra žinoma, kad didesniu imlumu invazijoms pasižymieutrofikuotos priekrantės ekosistemos, lagūnos ir estuarijos, patiriančios didesnį žmogaus ūkinėsveiklos poveikį (Gruszka, 1999; Zaiko et al., 2007, 2011; Leppäkoski et al., 2009). Tokiu būdu,norint užtikrinti, kad nevietinės rūšys neišplistų tiek, kad galėtų neigiamai paveikti ekosistemas,ir sušvelninti bet kokį jų poveikį, reikėtų imtis priemonių bendros ekosistemos būklei(„sveikatai“) gerinti, kiek įmanoma sumažinant neigiamą žmogaus poveikį atskiriemsekosistemos komponentams (Williamson, 1996).MetodaiBiologinės taršos vertinimo metodas apima žemiau aptariamus septynius etapus (Oleninet al. 2007).1 etapas. Vertinamos teritorijos ir laiko periodo pasirinkimas. Vertinama teritorijair periodas gali būti bet kokio dydžio ir trukmės, tačiau tiksliai apibrėžti. Kita vertus, pasirinktaiteritorijai ir laiko periodui turi būti sukaupti pakankami duomenys ir ekspertinės žinios įvertintisvetimų rūšių (visų arba pasirinktų) kiekį, paplitimą ir poveikį.2 etapas. Nevietinių rūšių kiekio įvertinimas. Svetimos rūšies kiekio vertinimuinaudojamas ekologinei grupei įprastas parametras (gausumas, padengimas ir kt.) bendroatitinkamos ekologinės grupės organizmų kiekio kontekste: mažas kiekis – svetimos rūšies kiekis nereikšmingas lyginant su atitinkamos ekologinėsgrupės vietinių organizmų kiekiu; vidutinis kiekis – svetimos rūšies kiekis sudaro mažiau nei pusę atitinkamos ekologinėsgrupės vietinių organizmų kiekio; didelis kiekis – svetima rūšis dominuoja atitinkamoje vietinių organizmų ekologinėjegrupėje ir sudaro daugiau nei pusę.3 etapas. Nevietinių rūšių paplitimo įvertinimas. Svetimos rūšies paplitimasvertinamas naudojant santykinę ranginę skalę visos vertinimui pasirinktos teritorijos kontekste.Naudojamos sekantys paplitimo rangai: vienoje vietovėje – svetima rūšis randama tik lokaliai, vienoje vietoje; keliose vietovėse – svetima rūšis randama; daugelyje vietovių; visose vietovėse.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 413