Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.2 Nevietinės rūšys2 deskriptorius „Nevietinių rūšių poveikis introdukuotų dėl žmogaus veiklos yra tokio lygio,kuris neigiamai nekeičia ekosistemų pobūdžio“Nevietinių rūšių vertinimui siūlomi 2 rodikliai, priklausantys „Nevietinių, visų pirmainvazinių, rūšių gausos ir būklės apibūdinimo“ (2.1) ir „Invazinių nevietinių rūšių poveikioaplinkai“ (2.2) grupėms (7.2-13 lent.).7.2-13 lent. Nevietinių rūšių deskriptoriaus rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.Geros aplinkos būklės nustatymo Geros aplinkos būklės aprašymas irRodiklismetodasslenkstinė vertė2.1 Nevietinių, visų pirma invazinių, rūšių gausos ir būklės apibūdinimas2.1.1 Naujųnevietinių rūšiųskaičiaus kaitostendencijaKriterijus nustatytas ekspertiniuvertinimu atsižvelgiant į naujų rūšiųpasirodymo metų tikslumą ir dažnį.2.2 Invazinių nevietinių rūšių poveikis aplinkai2.2.1 BiotaršosindeksasKriterijus nustatytas ekspertiniuvertinimu remiantis prielaida, jognevietinių rūšių gausumas, paplitimasir poveikiai vietinėms populiacijoms,buveinėms bei ekosistemai ne visadagali būti mažinami valdymopriemonėmis.Ekosistemoje per stebimą laikotarpį(siūlomas vertinimo laikotarpis yradešimtmetis) neatsiranda naujų nevietiniųorganizmų, t.y. naujų nevietinių rūšiųskaičius per vertinamą laikotarpį yralygus nuliui.Vertinamos teritorijos ir atskirų invaziniųrūšių biotaršos indekso nedidėjančiosreikšmės (angl. biopollution index)lyginant su pradiniu (2000-2010 m.laikotarpio) vertinimu.7.2.1 Naujų nevietinių rūšių skaičiaus kaitos tendencijaNaujų nevietinių rūšių skaičiaus (NRS) kaitos tendencija yra vienas iš dviejų HELCOMCORESET projekto pasiūlytų nevietinių rūšių deskriptoriaus rodiklių, priskiriamų būklės irpoveikio kriterijams. Šis rodiklis yra susijęs su rūšių plitimo keliais ir vektoriais, kuriaisnevietiniai vandens organizmai patenka į Lietuvos jūrinę ekosistemą. Iš jų svarbiausi Lietuvai,tai: 1) atsitiktinės introdukcijos su laivais ir/arba vandens kanalais, 2) savaiminis rūšių plitimas iškaimyninių šalių bei 3) tikslinės introdukcijos (BINLIT, 2010). Taigi, tiesiogiai šį rodiklį galipaveikti antropogeninės veiklos, susijusios su introdukcijų vektoriais, plitimas regione, beinepakankamas jų valdymas ir reguliavimas. Šiuo metu yra tarptautinės priemonės, skirtos naujųrūšių introdukcijų rizikos mažinimui, svarbiausios jų: 1) Tarptautinės jūrų organizacijosBalastinių vandenų valdymo konvencija (IMO, 2004) su laivų balastinių vandenų tvarkymu; 2)Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos Jūrinių rūšių introdukcijų taisyklės (ICES, 2004), kuriosreglamentuoja gyvų organizmų tikslines introdukcijas. Tačiau vienas iš svarbiausių naujų rūšiųatsiradimo Baltijos jūroje vektorių – rūšių pernaša vidiniais vandens keliais ir kanalais iš Ponto-Kaspijos regiono kol kas nėra reguliuojamas.Taip pat yra žinoma, kad invaziniai organizmai, savo buvimu ar gyvybine veiklakeisdami aplinkos sąlygas, gali padidinti buveinių imlumą invazijoms, sudarydami palankiassąlygas naujoms nevietinėms rūšims įsikurti (Vitousek, 1990; Simberloff, Von Holle, 1999;Cuddington, Hastings, 2004; Zaiko et al., 2007). Tokių būdų NRS gali būti netiesiogiaiįtakojamas jau įsikūrusių nevietinių organizmų plitimu.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 409