Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Share Embed Flag
Download ePaper

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

gamta.lt
13.07.2015 Views

CB% (Priekrantė)CB% (Atvira jūra)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ryšiai su zooplanktono indikatoriais ir aplinkos parametrais nustatyti naudojant Pirsonokoreliacinę analizę.Zooplanktono indikatorių reikšmių kaita ir jų ryšiai su aplinkos veiksniaisApskaičiuota bendra zooplanktono biomasė per tyrimų laikotarpį svyravo nuo 0,1 iki 4,2g/m 3 , mediana 0,6 g/m 3 . Šios reikšmės yra būdingos tiriamam jūros regionui (rytiniam Gotlandobaseinui, Strake et al., 2011; Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritoriniai vandenys,Aleksandrov et al., 2009). Didžiausia irklakojų vėžiagyvių ir mesozooplanktono mikrofagųbiomasė aptinkama priekrantės vandenyse, tačiau indikatorių reikšmės atviroje jūroje panašios(7-10 lent.). Mažiausia CB Kuršių marių vandens įtakos zonoje priekrantėje.7-10 lent. Zooplanktono parametrų vidutinės reikšmės skirtinguose vandenų tipuose vasarą. CB irklakojųvėžiagyvių biomasė (mg/m 3 ), skliaustuose 95 % pasikliautinio intervalo apatinė ir viršutinė ribos.Parametras Kuršių marių vandenų Priekrantės Atvira jūraįtakos zona priekrantėje vandenysCB 160 (53 - 490 ) 252 (114 - 559) 225 (89 - 575)CB% 42 (26 - 59) 54 (40 - 68) 55 (39 - 71)Vasaros zooplanktono bendrijoje nuo 1999 m. stebima irklakojų vėžiagyvių absoliučiosir santykinės biomasės mažėjimo tendencija tiek priekrantės vandenyse tiek atviroje jūroje(7.1-11 pav.). Reikšmingi, tačiau silpni koreliaciniai CB% ryšiai su aplinkos kintamaisiaispateikti 77.1-10 pav. Nereikšmingi ryšiai nepateikiami.1009080706050403020100y = -9,1869x + 93,806R 2 = 0,38480 2 4 6 8Chl a1009080706050403020100y = -12,309x + 249,03R 2 = 0,313410 12 14 16 18 20T, C°77.1-10 pav. Irklakojų vėžiagyvių biomasės ryšiai su chlorofilo a koncentracija (Chl a) ir temperatūra(T).Po menkės populiacijos sumažėjimo, nuo 1990 iki 1997-1998 m. silkiažuvių svoris(WAA) nukrito apie 40 % (ICES, 2009), ir po to svyravo priklausomai nuo įvairių aplinkosfaktorių, iš kurių svarbiausi du - silkiažuvių tankis ir jo nulemta vidinė konkurencija, temperatūrabei maisto resursų t.y. zooplanktono dinamika.Pagal Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų irmokslo skyriaus duomenis, bei ICES bretlingių gausumo duomenis stebima reikšminganeigiama koreliacija tarp 2 m. amžiaus bretlingių svorio bei jų populiacijos biomasės (7-12pav.). Nustatytas reikšmingas teigiamas bretlingių įmitimo ryšys su temperatūra.Monitoringo laikotarpiu reikšmingų ryšių tarp bretlingio svorio ir CB bei CB% nėragalimai dėl (1) pernelyg trumpo stebėjimų kiekio, (2) zooplanktonas vertinamas tik paviršiniamehorizonte, kai tuo tarpu bretlingiai maitinasi visame vandens stulpe, ypač stambiais neritiniaisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 388

Bretlingių biomasė, tūkst.tBretlingių (2+) svoris, gCB, mg/m 3CB%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13irklakojais vėžiagyviais; (3) bretlingio įmitimas labiau priklauso nuo populiacijos tankiosvyravimų bei vandens temperatūros.10090807060504030201001994 1999 2004 2009160014001200100080060040020001994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 20123000102500200015001000500987601994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 201257.1-11 pav. Irklakojų vėžiagyvių biomasės daugiametės kaitos tendencija atviroje jūroje balti taškai irlinija (2 metų slenkantis vidurkis), priekrantėje juodi taškai ir linija. Bretlingio biomasė, tūkst. t, (■)visoje Baltijos jūroje (ICES žvejybos kvadratai 22-32, ICES duomenų bazė), bretlingio 2m amžinėsgrupės svorio (□) (Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų irmokslo skyriaus duomenys) daugiametė dinamika.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 389

Bretlingių biomasė, tūkst.tBretlingių (2+) svoris, gCB, mg/m 3CB%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13<strong>ir</strong>klakojais vėžiagyviais; (3) bretlingio įmitimas labiau priklauso nuo populiacijos tankiosvyravimų bei vandens temperatūros.10090807060504030201001994 1999 2004 2009160014001200100080060040020001994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 20123000102500200015001000500987601994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 201257.1-11 pav. Irklakojų vėžiagyvių biomasės daugiametės kaitos tendencija atv<strong>ir</strong>oje jūroje balti taškai <strong>ir</strong>linija (2 metų slenkantis vidurkis), priekrantėje juodi taškai <strong>ir</strong> linija. Bretlingio biomasė, tūkst. t, (■)visoje <strong>Baltijos</strong> jūroje (ICES žvejybos kvadratai 22-32, ICES duomenų bazė), bretlingio 2m amžinėsgrupės svorio (□) (Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų <strong>ir</strong>mokslo skyriaus duomenys) daugiametė dinamika.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 389

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!