13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

CB% (Priekrantė)CB% (Atv<strong>ir</strong>a jūra)LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ryšiai su zooplanktono indikatoriais <strong>ir</strong> <strong>aplinkos</strong> parametrais nustatyti naudojant P<strong>ir</strong>sonokoreliacinę analizę.Zooplanktono indikatorių reikšmių kaita <strong>ir</strong> jų ryšiai su <strong>aplinkos</strong> veiksniaisApskaičiuota bendra zooplanktono biomasė per tyrimų laikotarpį svyravo nuo 0,1 iki 4,2g/m 3 , mediana 0,6 g/m 3 . Šios reikšmės yra būdingos t<strong>ir</strong>iamam <strong>jūros</strong> regionui (rytiniam Gotlandobaseinui, Strake et al., 2011; Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritoriniai vandenys,Aleksandrov et al., 2009). Didžiausia <strong>ir</strong>klakojų vėžiagyvių <strong>ir</strong> mesozooplanktono mikrofagųbiomasė aptinkama priekrantės vandenyse, tačiau indikatorių reikšmės atv<strong>ir</strong>oje jūroje panašios(7-10 lent.). Mažiausia CB Kuršių marių vandens įtakos zonoje priekrantėje.7-10 lent. Zooplanktono parametrų vidutinės reikšmės sk<strong>ir</strong>tinguose vandenų tipuose vasarą. CB <strong>ir</strong>klakojųvėžiagyvių biomasė (mg/m 3 ), skliaustuose 95 % pasikliautinio intervalo apatinė <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šutinė ribos.Parametras Kuršių marių vandenų Priekrantės Atv<strong>ir</strong>a jūraįtakos zona priekrantėje vandenysCB 160 (53 - 490 ) 252 (114 - 559) 225 (89 - 575)CB% 42 (26 - 59) 54 (40 - 68) 55 (39 - 71)Vasaros zooplanktono bendrijoje nuo 1999 m. stebima <strong>ir</strong>klakojų vėžiagyvių absoliučios<strong>ir</strong> santykinės biomasės mažėjimo tendencija tiek priekrantės vandenyse tiek atv<strong>ir</strong>oje jūroje(7.1-11 pav.). Reikšmingi, tačiau silpni koreliaciniai CB% ryšiai su <strong>aplinkos</strong> kintamaisiaispateikti 77.1-10 pav. Nereikšmingi ryšiai nepateikiami.1009080706050403020100y = -9,1869x + 93,806R 2 = 0,38480 2 4 6 8Chl a1009080706050403020100y = -12,309x + 249,03R 2 = 0,313410 12 14 16 18 20T, C°77.1-10 pav. Irklakojų vėžiagyvių biomasės ryšiai su chlorofilo a koncentracija (Chl a) <strong>ir</strong> temperatūra(T).Po menkės populiacijos sumažėjimo, nuo 1990 iki 1997-1998 m. silkiažuvių svoris(WAA) nukrito <strong>apie</strong> 40 % (ICES, 2009), <strong>ir</strong> po to svyravo priklausomai nuo įva<strong>ir</strong>ių <strong>aplinkos</strong>faktorių, iš kurių svarbiausi du - silkiažuvių tankis <strong>ir</strong> jo nulemta vidinė konkurencija, temperatūrabei maisto resursų t.y. zooplanktono dinamika.Pagal Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tyrimų <strong>ir</strong>mokslo skyriaus duomenis, bei ICES bretlingių gausumo duomenis stebima reikšminganeigiama koreliacija tarp 2 m. amžiaus bretlingių svorio bei jų populiacijos biomasės (7-12pav.). Nustatytas reikšmingas teigiamas bretlingių įmitimo ryšys su temperatūra.Monitoringo laikotarpiu reikšmingų ryšių tarp bretlingio svorio <strong>ir</strong> CB bei CB% nėragalimai dėl (1) pernelyg trumpo stebėjimų kiekio, (2) zooplanktonas vertinamas tik pav<strong>ir</strong>šiniamehorizonte, kai tuo tarpu bretlingiai maitinasi visame vandens stulpe, ypač stambiais neritiniaisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 388

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!