Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.5 Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalisTarša naftos produktais yra viena iš didžiausių grėsmių jūros paukščiams, migracijų iržiemojimo laikotarpiais susitelkiančių į dideles ir tankias santalkas Baltijos jūroje, kur didelislaivybos intensyvumas, vykdoma naftos gavyba, naftos produktų transportavimas jūra. Norspastaraisiais metais dedamos didelės pastangos sumažinti taršą naftos produktais Baltijos jūroje,tarša naftos produktais išlieka svarbiu veiksniu, galinčiu įtakoti tiek jūros paukščių, tiek ir visosBaltijos jūros ekosistemos būklę.Naftos taršos poveikis žiemojantiems jūros paukščiams gali būti įvairus – tai ir tiesioginissmarkiai nafta susitepusių paukščių mirtingumas, sukeltas hipotermijos ar ūmaus apsinuodijimonaftos produktais, o kraštutiniais atvejais itin smarkiai susitepusių paukščių skendimas (Hartung,1965; Clark, 1984; Vauk et al., 1989; Khan, Ryan, 1991; Hartung, 1995). Taip pat naftosproduktais susitepusiems jūros paukščiams gali pasireikšti visa eilė subletalių ilgalaikių poveikių– įvairių organų pažeidimai, vislumo sumažėjimas, dauginimosi elgsenos sutrikimai, nulemiantyspaukščių išgyvenamumo bei produktyvumo sumažėjimą (Clark, 1984; Khan, Ryan, 1991).Atsižvelgiant į taršos naftos produktais keliamą pavojų jūros paukščiams, naftosproduktais susitepusių jūros paukščių dalis yra labai svarbus tiesioginio poveikio indikatorius,nusakantis jūros paukščių žiemavietės kokybę bei jūros aplinkos būklę.Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis Lietuvos Baltijos jūros pakrantėjebuvo nustatoma ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių apskaitų metu, kurios buvo atliekamos1992–2003 metais. Nustatytas jūros paukščių susitepimo naftos produktais lygis buvo ganadidelis – vidutiniškai siekė 27 % visų ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių (Žydelis et al.,2006). Susitepimo lygis skyrėsi skirtingos Lietuvos pakrantės atkarpose – didžiausia naftosproduktais išsitepusių paukščių santykinė dalis buvo nustatyta Klaipėdos jūrų uosto apylinkėse(38 %), kas greičiausiai atspindi su laivyba susijusios chroniškos taršos naftos produktaispoveikį, kiek mažesnė – žemyninėje Baltijos jūros pakrantėje (23 %), o mažiausia – Kuršiųnerijos pakrantėje (14 %). Po didesnių naftos išsiliejimų 1995 ir 1997 metais Lietuvos Baltijosjūros pakrantėje buvo rasta šimtai žuvusių jūros paukščių, kurių 85–100 % buvo išsitepę naftosproduktais (Žydelis et al., 2006).Skirtingos jūros paukščių rūšys bei jų grupės, skiriasi savo jautrumu jūros taršai naftosproduktais. Šiuos skirtumus pirmiausiai nulemia jų elgsena – maitinimosi elgsenos ypatumai,sąlytyje su jūros paviršiumi praleidžiamo laiko dalis. Tokiu būdu, daug sklandantys ir jūrospaviršiuje besimaitinantys paukščiai, kaip kad įvairių rūšių kirai, yra mažiau jautrūs jūrosužterštumui naftos produktais nei daug plūdantys ir nardantys paukščiai – jūrinės antys, kragai,alkiniai. Todėl atliekant naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalies vertinimą ant jūroskranto rastų žuvusių jūros paukščių apskaitų metu, naftos produktais susitepusių paukščių dalįbūtina vertinti atskirai rūšims, o jei imtis yra nepakankama – anksčiau paiminėtoms paukščiugrupėms.Šiam indikatoriui siūlomas geros aplinkos būklės nustatymo kriterijus, parengtas OSPAREcoQO naftos produktais išsitepusių laibasnapių narūnėlių indikatoriaus pagrindu (Camphuysen,2005), yra ne daugiau kaip 10% naftos produktais išsitepusių ant kranto rastų žuvusių paukščių,vertinant naftos taršai jautresnes paukščių rūšis ar jų grupes. Indikatoriaus vertinimas turi būtiparemtas ant kranto rastų žuvusių paukščių apskaitomis, atliekamomis lapkričio – balandžiomėnesiais, ne rečiau kaip kartą į mėnesį. Tikslinga vertinti penkių metų slenkantį indikatoriausvidurkį, siekiant išvengti per didelės atsitiktinių naftos taršos incidentų įtakos indikatoriausreikšmei. Taip pat indikatoriaus reikšmę tikslinga vertinti atskiriems pakrantėms ruožams – šiuoatveju indikatoriaus reikšmė neturėtų viršyti geros aplinkos būklės ribinės reikšmės nei vienametyrimų ruože.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 385