Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Skov H., Heinänen S., Žydelis R., Bellebaum J., Bzoma S., Dagys M., Durinck J., Garthe S.,Grishanov G., Hario M., Kieckbusch J.J., Kube J., Kuresoo A., Larison K., Luigujoe L.,Meissner W., Nehls H.W., Nilsson L., Petersen I.K., Roos M.M., Pihl S., Sonntag N., Stock A.,Stipniece A., Wahl J., 2011. Waterbird Populations and Pressures in the Baltic Sea. Copenhagen:Nordic Council of Ministers. 201 p.Šniaukšta L., 2011. Žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai Lietuvoje 2011 metais.Paukščiai, 9 (1): 16–19.Švažas S., Dagys, M., Žydelis, R., Raudonikis, L., 2001. Chantes in nubers and distribution ofwintering waterfowl populations in the 20th mentury. Acta Zoologija Lituanika, 11 (3): 243–254.Vaitkus G., 1999. Studies of spatial structure and dynamics of seabird populations in EasternBaltic. Doctoral Dissertation. Institute of Ecology, Vilnius: 168 p.Žydelis R., 2002. Habitat selection of waterbirds wintering in Lithuanian coastal zone of theBaltic Sea. Doctoral Dssertation. Institute of Ecology, Vilnius: 140 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 384
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.5 Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalisTarša naftos produktais yra viena iš didžiausių grėsmių jūros paukščiams, migracijų iržiemojimo laikotarpiais susitelkiančių į dideles ir tankias santalkas Baltijos jūroje, kur didelislaivybos intensyvumas, vykdoma naftos gavyba, naftos produktų transportavimas jūra. Norspastaraisiais metais dedamos didelės pastangos sumažinti taršą naftos produktais Baltijos jūroje,tarša naftos produktais išlieka svarbiu veiksniu, galinčiu įtakoti tiek jūros paukščių, tiek ir visosBaltijos jūros ekosistemos būklę.Naftos taršos poveikis žiemojantiems jūros paukščiams gali būti įvairus – tai ir tiesioginissmarkiai nafta susitepusių paukščių mirtingumas, sukeltas hipotermijos ar ūmaus apsinuodijimonaftos produktais, o kraštutiniais atvejais itin smarkiai susitepusių paukščių skendimas (Hartung,1965; Clark, 1984; Vauk et al., 1989; Khan, Ryan, 1991; Hartung, 1995). Taip pat naftosproduktais susitepusiems jūros paukščiams gali pasireikšti visa eilė subletalių ilgalaikių poveikių– įvairių organų pažeidimai, vislumo sumažėjimas, dauginimosi elgsenos sutrikimai, nulemiantyspaukščių išgyvenamumo bei produktyvumo sumažėjimą (Clark, 1984; Khan, Ryan, 1991).Atsižvelgiant į taršos naftos produktais keliamą pavojų jūros paukščiams, naftosproduktais susitepusių jūros paukščių dalis yra labai svarbus tiesioginio poveikio indikatorius,nusakantis jūros paukščių žiemavietės kokybę bei jūros aplinkos būklę.Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis Lietuvos Baltijos jūros pakrantėjebuvo nustatoma ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių apskaitų metu, kurios buvo atliekamos1992–2003 metais. Nustatytas jūros paukščių susitepimo naftos produktais lygis buvo ganadidelis – vidutiniškai siekė 27 % visų ant kranto rastų žuvusių jūros paukščių (Žydelis et al.,2006). Susitepimo lygis skyrėsi skirtingos Lietuvos pakrantės atkarpose – didžiausia naftosproduktais išsitepusių paukščių santykinė dalis buvo nustatyta Klaipėdos jūrų uosto apylinkėse(38 %), kas greičiausiai atspindi su laivyba susijusios chroniškos taršos naftos produktaispoveikį, kiek mažesnė – žemyninėje Baltijos jūros pakrantėje (23 %), o mažiausia – Kuršiųnerijos pakrantėje (14 %). Po didesnių naftos išsiliejimų 1995 ir 1997 metais Lietuvos Baltijosjūros pakrantėje buvo rasta šimtai žuvusių jūros paukščių, kurių 85–100 % buvo išsitepę naftosproduktais (Žydelis et al., 2006).Skirtingos jūros paukščių rūšys bei jų grupės, skiriasi savo jautrumu jūros taršai naftosproduktais. Šiuos skirtumus pirmiausiai nulemia jų elgsena – maitinimosi elgsenos ypatumai,sąlytyje su jūros paviršiumi praleidžiamo laiko dalis. Tokiu būdu, daug sklandantys ir jūrospaviršiuje besimaitinantys paukščiai, kaip kad įvairių rūšių kirai, yra mažiau jautrūs jūrosužterštumui naftos produktais nei daug plūdantys ir nardantys paukščiai – jūrinės antys, kragai,alkiniai. Todėl atliekant naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalies vertinimą ant jūroskranto rastų žuvusių jūros paukščių apskaitų metu, naftos produktais susitepusių paukščių dalįbūtina vertinti atskirai rūšims, o jei imtis yra nepakankama – anksčiau paiminėtoms paukščiugrupėms.Šiam indikatoriui siūlomas geros aplinkos būklės nustatymo kriterijus, parengtas OSPAREcoQO naftos produktais išsitepusių laibasnapių narūnėlių indikatoriaus pagrindu (Camphuysen,2005), yra ne daugiau kaip 10% naftos produktais išsitepusių ant kranto rastų žuvusių paukščių,vertinant naftos taršai jautresnes paukščių rūšis ar jų grupes. Indikatoriaus vertinimas turi būtiparemtas ant kranto rastų žuvusių paukščių apskaitomis, atliekamomis lapkričio – balandžiomėnesiais, ne rečiau kaip kartą į mėnesį. Tikslinga vertinti penkių metų slenkantį indikatoriausvidurkį, siekiant išvengti per didelės atsitiktinių naftos taršos incidentų įtakos indikatoriausreikšmei. Taip pat indikatoriaus reikšmę tikslinga vertinti atskiriems pakrantėms ruožams – šiuoatveju indikatoriaus reikšmė neturėtų viršyti geros aplinkos būklės ribinės reikšmės nei vienametyrimų ruože.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 385
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 345 and 346: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 347 and 348: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 349 and 350: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 351 and 352: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 353 and 354: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 355 and 356: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 357 and 358: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 359 and 360: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 361 and 362: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 363 and 364: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 365 and 366: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 367 and 368: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 369 and 370: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 371 and 372: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 373 and 374: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 375 and 376: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 377 and 378: Didžiausias banguolio gylis, mSecc
- Page 379 and 380: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 381 and 382: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 383: 19871989199119931995199719992001200
- Page 387 and 388: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 389 and 390: Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
- Page 391 and 392: CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
- Page 393 and 394: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 395 and 396: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 397 and 398: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 399 and 400: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 401 and 402: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 403 and 404: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 405 and 406: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 407 and 408: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 409 and 410: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 411 and 412: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 413 and 414: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 415 and 416: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 417 and 418: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 419 and 420: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 421 and 422: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 423 and 424: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
- Page 427 and 428: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 429 and 430: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 431 and 432: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 433 and 434: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Skov H., Heinänen S., Žydelis R., Bellebaum J., Bzoma S., Dagys M., Durinck J., Garthe S.,Grishanov G., Hario M., Kieckbusch J.J., Kube J., Kuresoo A., Larison K., Luigujoe L.,Meissner W., Nehls H.W., Nilsson L., Petersen I.K., Roos M.M., Pihl S., Sonntag N., Stock A.,Stipniece A., Wahl J., 2011. Waterb<strong>ir</strong>d Populations and Pressures in the Baltic Sea. Copenhagen:Nordic Council of Ministers. 201 p.Šniaukšta L., 2011. Žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai Lietuvoje 2011 metais.Paukščiai, 9 (1): 16–19.Švažas S., Dagys, M., Žydelis, R., Raudonikis, L., 2001. Chantes in nubers and distribution ofwintering waterfowl populations in the 20th mentury. Acta Zoologija Lituanika, 11 (3): 243–254.Vaitkus G., 1999. Studies of spatial structure and dynamics of seab<strong>ir</strong>d populations in EasternBaltic. Doctoral Dissertation. Institute of Ecology, Vilnius: 168 p.Žydelis R., 2002. Habitat selection of waterb<strong>ir</strong>ds wintering in Lithuanian coastal zone of theBaltic Sea. Doctoral Dssertation. Institute of Ecology, Vilnius: 140 p.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 384
Change language