Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.3 Žiemojančių jūrinių paukščių gausumasTies Lietuvos krantais Baltijos jūroje žiemojantys jūros paukščiai – ypač mobilūs aukštotrofinio lygio jūros ekosistemos plėšrūnai, kurių dauguma peri atokiose perimvietėse šiaurėje,tačiau žiemoti susirenka į gausias sankaupas jūriniuose vandenyse. Tokių sankaupų apskaitažiemojimo laikotarpiu leidžia įvertinti jūros paukščių populiacijų gausumą bei jų ilgalaikiuspokyčius, kurie, savo ruožtu, leidžia spręsti apie jūros ekosistemos būklę. Svarbu tai, kad jūrospaukščių populiacijų gausumą įtakojantys veiksniai gali būti svarbūs ne tik žiemavietėse, bet irperimvietėse ar migracijų metu, todėl į tai reikia atsižvelgti vertinant žiemojančių jūros paukščiųpopuliacijų gausumo pokyčius.Kadangi žiemojančios jūros paukščių rūšys šiek tiek skiriasi savo ekologija ir elgsena, jųpopuliacijos skirtingų veiksnių gali būti veikiamos skirtingai. Todėl kiekvienai žiemojančių jūrospaukščių rūšiai populiacijos gausumo rodikliai turi būti vertinami atskirai. Vėliau jie gali būtiapibendrinami atskiroms jūros paukščių funkcinėms grupėms ar ir visoms rūšims kartu paėmus.Tyrimų duomenysLietuvoje detalūs ir sistemingi žiemojančių jūros paukščių tyrimai Baltijos jūroje irKuršių mariose pradėti 1987–1988 metais. Ankstesni tyrimai buvo susiję su atskiromis rūšimis(pvz., sibirine gaga) ar buvo ne sistemingi. Nuo 1987 metų žiemojančių jūros paukščių apskaitosįvairių tyrimų, programų ir projektų metu buvo atliekamos beveik kasmet, tačiau ir šiuolaikotarpiu šiek tiek skyrėsi tyrimų metodikos, tyrimų teritorijos ir periodiškumas (žr.apibendrinimą Žydelis, 2002). Išsamiausi žiemojančių jūros paukščių tyrimai Lietuvoje buvoatliekami Baltijos jūros priekrantėje, vykdant paukščių apskaitas nuo kranto bei iš lėktuvų. Nuo1992 metų pradėti jūros paukščių tyrimai toliau nuo kranto dažniausiai vyko tik Lietuvosteritorinėje jūroje, o išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo atliktos tik pavienės jūros paukščiųapskaitos (Durinck et al., 1994, Vaitkus, 1999).Indikatorinės jūros paukščių rūšysLietuvos Baltijos jūros vandenyse žiemojimo laikotarpiu sutinkama iki 30 jūros paukščiųrūšių, priklausiančių skirtingoms funkcinėms jūros paukščių grupėms grupėms. 7-4 lent. yraišvardintos HELCOM CORESET projekto siūlomos indikatorinės jūros paukščių rūšys Baltijosjūrai (HELGOM, 2011). Dauguma šių rūšių reguliariai sutinkamos migracijų ir žiemojimolaikotarpiais Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, tačiau tik dalis jų čia formuoja reguliarias irskaitlingas sankaupas ir yra tinkamos geros jūros būklės vertinimui Lietuvos vandenyse.Pastarosios jūros paukščių rūšys sąraše pažymėtos (*). Apie šias rūšis taip pat yra surinktapakankamai duomenų ankstesnių tyrimų metu, kas įgalina joms nustatyti geros aplinkos būklėsvertinimo slenkstines vertes. Papildomai į šį sąrašą Lietuvai yra siūloma sibirinė gaga. Nors šiosrūšies gausmas pastaraisiais metais Lietuvos vandenyse dramatiškai sumažėjo, žiemavietė tiesLietuvos krantais iki šiol buvo viena iš nedaugelio šios rūšies žiemaviečių Baltijos jūroje irtoliausiai į pietus nutolusi šios rūšies žiemavietė Europoje. Duomenų apie atviros jūrospelaginius paukščius kol kas yra surinkta mažai, nes duomenys apie šias rūšis, sąraše pažymėtas(**), buvo rinkti tik kelių tyrimų priekrantėje metu. Tuo tarpu jų sankaupos, tikėtinai, gali būtipaplitę visoje Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurios ornitologiniai tyrimai dar tikpradedami. Todėl ateityje iš šių rūšių turės būti atrinktos labiausiai tinkamos rūšys geros Baltijosjūros aplinkos būklės nustatymui. Likusios 1 lentelėje paminėtos jūros paukščių rūšys Lietuvosjūriniuose vandenyse žiemojimo laikotarpiu sutinkamos nereguliariai arba labai negausiai, todėlnėra tinkamos kaip indikatorinės rūšys. Taip pat būtina paminėti, kad žiemojančių jūrospaukščių apskaitų metu rudakaklis ir juodakaklis narai dažniausiai nėra identifikuojami ikiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 380
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13rūšies, nes jų apibūdinimas lauko sąlygomis, ypač atliekant apskaitas iš lėktuvų ar laivų, yraproblematiškas. Todėl šių dviejų rūšių paplitimas ir gausumas yra analizuojami bendrai.7-4 lent. Potencialios indikatorinės jūros paukščių rūšys ir jūros paukščių funkcinės grupės (pagalHELCOM, 2011).Priekrantės pelaginiai ichtiofagaiRudakaklis naras (Gavia stellata)*Juodakaklis naras (Gavia arctica)*Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus)*Didysis dančiasnapis (Megus merganser)*Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)Atviros jūros pelaginiai ichtiofagaiAlka (Alca torda)**Laibasnapis narūnėlis (Uria aalge)**Taistė (Cepphus grylle)**Sublitoralėje toli nuo kranto besimaitinantys bentofagaiNuodėgulė (Melanitta fusca)*Juodoji antis (Melanitta nigra)Ledinė antis (Clangula hyemalis)*Paprastoji gaga (Somateria molissima)Sublitoralėje arti kranto besimaitinantys bentofagaiSibirinė gaga (Polysticta stelleri)*Klykuolė (Bucephala clangula)*Kuoduotoji antis (Aythya fuligula)Žiloji antis (Aythya marila)Sublitoralės žolėdžiai bentofagaiGulbė nebylė (Cygnus olor)Didžioji antis (Anas platyrchynchos)Laukys (Fulica atra)Geros aplinkos būklės nustatymasNustatant žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumo rodiklio GAB slenkstinėsreikšmės būtina atsižvelgti į jūros paukščių mobilumą ir jų žiemaviečių naudojimo ypatumus.Tyrimais nustatyta, kad daugelis jūros paukščių rūšių pasirenka žiemavietes ne tik pagal jųatitikimą paukščių mitybiniams poreikiams, bet žiemaviečių pasirinkimas yra reikšmingaiįtakojamas ir oro sąlygų. Pavyzdžiui, dažnai stebimas reiškinys yra masinis jūros paukščiųpasitraukimas iš užšąlančios Rygos įlankos į piečiau esančias jūros akvatorijas, tame tarpeLietuvos Baltijos jūros vandenis, todėl itin gausiai jūros paukščiai stebimi ties Lietuvos krantaisatšiauriomis žiemomis ar itin šaltais žiemos laikotarpiais (Vaitkus, 1999). Remiantis HELCOMCORESET projekto rekomendacijomis, žiemojančių jūros paukščių populiacijų gausumorodiklio geros aplinkos būklės preliminarios slenkstinės reikšmės turėtų būti nustatomos Baltijosjūros pabaseinių lygiu (HELCOM, 2011). Regioninėms slenkstinėms žiemojančių jūros paukščiųgausumo rodiklio GAB reikšmėms nustatyti rekomenduojama naudoti 10 % nuokrypį nuo 2007–2011 metais stebėtų paukščių gausumų vidurkio, išskyrus sublitoralėje toli nuo krantobesimaitinančias bentofages rūšis, šiuo atveju – nuodėgulę ir ledinę antį, kuriomsrekomenduojama atskaitos laikotarpiu laikyti 1992–1993 metus ir taikyti 50 % nuokrypį nuo tadastebėtos gausos vidurkių (HELCOM, 2011). Deja, šio rodiklio vystymas tarptautiniu mastu dartik pradedamas, todėl šiuo metu galima nustatyti tik laikinas jūros paukščių populiacijų gausumorodiklio GAB slenkstinės reikšmės, remiantis tik Lietuvos duomenimis ir tik aukščiauišvardintoms aštuonioms paukščių rūšims, rudakaklius ir juodakaklius narus nagrinėjant bendrai.Todėl iki bus nustatytos regionines GAB slenkstinės reikšmės bei atlikti išsamūs Lietuvos IEZJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 381
Page 1 and 2:
Klaipėdos universitetoBaltijos paj
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5:
Page 8 and 9:
Page 10 and 11:
Page 12 and 13:
Page 14 and 15:
SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20 and 21:
Page 22 and 23:
Page 24 and 25:
Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
Page 26 and 27:
Page 28 and 29:
Dienų skaičius1960/19611961/19621
Page 30 and 31:
Page 32 and 33:
Page 34 and 35:
Page 36 and 37:
Page 38 and 39:
Page 40 and 41:
Page 42 and 43:
Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
Page 44 and 45:
12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
Page 46 and 47:
Page 48 and 49:
Page 50 and 51:
Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
Page 52 and 53:
19711973197519771979198119831985198
Page 54 and 55:
Page 56 and 57:
Page 58 and 59:
Page 60 and 61:
Page 62 and 63:
Page 64 and 65:
Page 66:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 98 and 99:
Page 100 and 101:
Page 102 and 103:
Page 104 and 105:
Page 106 and 107:
Page 108 and 109:
Page 110 and 111:
Page 112 and 113:
Page 114 and 115:
%LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
Page 116 and 117:
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144 and 145:
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 150 and 151:
Page 152 and 153:
Page 154 and 155:
Page 156 and 157:
Page 158 and 159:
Page 160 and 161:
Page 162 and 163:
Page 164 and 165:
Page 166 and 167:
Page 168 and 169:
Page 170 and 171:
Page 172 and 173:
Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 174 and 175:
Page 176 and 177:
Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 178 and 179:
Page 180 and 181:
Page 182 and 183:
ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
Page 184 and 185:
Page 186 and 187:
Page 188 and 189:
Page 190 and 191:
Page 192 and 193:
Page 194 and 195:
Page 196 and 197:
Page 198 and 199:
Page 200 and 201:
Page 202 and 203:
19701971197219731974197519761977197
Page 204 and 205:
Page 206 and 207:
Page 208 and 209:
Page 210 and 211:
Page 212 and 213:
Page 214 and 215:
Page 216 and 217:
Page 218 and 219:
Page 220 and 221:
Page 222 and 223:
Page 224 and 225:
Page 226 and 227:
Page 228 and 229:
Page 230 and 231:
Page 232 and 233:
Page 234 and 235:
Page 236 and 237:
Page 238 and 239:
Page 240 and 241:
Page 242 and 243:
Page 244 and 245:
Page 246 and 247:
Page 248 and 249:
Page 250 and 251:
Page 252 and 253:
Page 254 and 255:
Page 256 and 257:
19611964196719701973197619791982198
Page 258 and 259:
Page 260 and 261:
Page 262 and 263:
Page 264 and 265:
Page 266 and 267:
Page 268 and 269:
Page 270 and 271:
Page 272 and 273:
Page 274 and 275:
Page 276 and 277:
Page 278 and 279:
Page 280 and 281:
Page 282:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Didžiausias šakotojo banguolioaug
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
Page 321 and 322:
poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 377 and 378: Didžiausias banguolio gylis, mSecc
Page 379: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 383 and 384: 19871989199119931995199719992001200
Page 389 and 390: Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
Page 391 and 392: CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
Page 431 and 432:
Page 433 and 434:
Page 435 and 436:
Page 437 and 438:
Page 439 and 440:
Page 441 and 442:
Page 443 and 444:
Page 445 and 446:
Page 447 and 448:
Page 449 and 450:
Page 451 and 452:
Page 453 and 454:
Page 455 and 456:
Page 457 and 458:
Page 459 and 460:
Page 461 and 462:
Page 463 and 464:
Page 465 and 466:
Page 467 and 468:
Page 469 and 470:
Page 471 and 472:
Page 473 and 474:
Page 475 and 476:
Page 477 and 478:
Page 479 and 480:
Page 481 and 482:
Page 483 and 484:
Page 485 and 486:
Page 487 and 488:
Page 489 and 490:
Page 491 and 492:
Page 493 and 494:
Page 495 and 496:
Page 497:
show all

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?