Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137.1.3 Žiemojančių jūrinių paukščių gausumasTies Lietuvos krantais Baltijos jūroje žiemojantys jūros paukščiai – ypač mobilūs aukštotrofinio lygio jūros ekosistemos plėšrūnai, kurių dauguma peri atokiose perimvietėse šiaurėje,tačiau žiemoti susirenka į gausias sankaupas jūriniuose vandenyse. Tokių sankaupų apskaitažiemojimo laikotarpiu leidžia įvertinti jūros paukščių populiacijų gausumą bei jų ilgalaikiuspokyčius, kurie, savo ruožtu, leidžia spręsti apie jūros ekosistemos būklę. Svarbu tai, kad jūrospaukščių populiacijų gausumą įtakojantys veiksniai gali būti svarbūs ne tik žiemavietėse, bet irperimvietėse ar migracijų metu, todėl į tai reikia atsižvelgti vertinant žiemojančių jūros paukščiųpopuliacijų gausumo pokyčius.Kadangi žiemojančios jūros paukščių rūšys šiek tiek skiriasi savo ekologija ir elgsena, jųpopuliacijos skirtingų veiksnių gali būti veikiamos skirtingai. Todėl kiekvienai žiemojančių jūrospaukščių rūšiai populiacijos gausumo rodikliai turi būti vertinami atskirai. Vėliau jie gali būtiapibendrinami atskiroms jūros paukščių funkcinėms grupėms ar ir visoms rūšims kartu paėmus.Tyrimų duomenysLietuvoje detalūs ir sistemingi žiemojančių jūros paukščių tyrimai Baltijos jūroje irKuršių mariose pradėti 1987–1988 metais. Ankstesni tyrimai buvo susiję su atskiromis rūšimis(pvz., sibirine gaga) ar buvo ne sistemingi. Nuo 1987 metų žiemojančių jūros paukščių apskaitosįvairių tyrimų, programų ir projektų metu buvo atliekamos beveik kasmet, tačiau ir šiuolaikotarpiu šiek tiek skyrėsi tyrimų metodikos, tyrimų teritorijos ir periodiškumas (žr.apibendrinimą Žydelis, 2002). Išsamiausi žiemojančių jūros paukščių tyrimai Lietuvoje buvoatliekami Baltijos jūros priekrantėje, vykdant paukščių apskaitas nuo kranto bei iš lėktuvų. Nuo1992 metų pradėti jūros paukščių tyrimai toliau nuo kranto dažniausiai vyko tik Lietuvosteritorinėje jūroje, o išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo atliktos tik pavienės jūros paukščiųapskaitos (Durinck et al., 1994, Vaitkus, 1999).Indikatorinės jūros paukščių rūšysLietuvos Baltijos jūros vandenyse žiemojimo laikotarpiu sutinkama iki 30 jūros paukščiųrūšių, priklausiančių skirtingoms funkcinėms jūros paukščių grupėms grupėms. 7-4 lent. yraišvardintos HELCOM CORESET projekto siūlomos indikatorinės jūros paukščių rūšys Baltijosjūrai (HELGOM, 2011). Dauguma šių rūšių reguliariai sutinkamos migracijų ir žiemojimolaikotarpiais Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, tačiau tik dalis jų čia formuoja reguliarias irskaitlingas sankaupas ir yra tinkamos geros jūros būklės vertinimui Lietuvos vandenyse.Pastarosios jūros paukščių rūšys sąraše pažymėtos (*). Apie šias rūšis taip pat yra surinktapakankamai duomenų ankstesnių tyrimų metu, kas įgalina joms nustatyti geros aplinkos būklėsvertinimo slenkstines vertes. Papildomai į šį sąrašą Lietuvai yra siūloma sibirinė gaga. Nors šiosrūšies gausmas pastaraisiais metais Lietuvos vandenyse dramatiškai sumažėjo, žiemavietė tiesLietuvos krantais iki šiol buvo viena iš nedaugelio šios rūšies žiemaviečių Baltijos jūroje irtoliausiai į pietus nutolusi šios rūšies žiemavietė Europoje. Duomenų apie atviros jūrospelaginius paukščius kol kas yra surinkta mažai, nes duomenys apie šias rūšis, sąraše pažymėtas(**), buvo rinkti tik kelių tyrimų priekrantėje metu. Tuo tarpu jų sankaupos, tikėtinai, gali būtipaplitę visoje Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurios ornitologiniai tyrimai dar tikpradedami. Todėl ateityje iš šių rūšių turės būti atrinktos labiausiai tinkamos rūšys geros Baltijosjūros aplinkos būklės nustatymui. Likusios 1 lentelėje paminėtos jūros paukščių rūšys Lietuvosjūriniuose vandenyse žiemojimo laikotarpiu sutinkamos nereguliariai arba labai negausiai, todėlnėra tinkamos kaip indikatorinės rūšys. Taip pat būtina paminėti, kad žiemojančių jūrospaukščių apskaitų metu rudakaklis ir juodakaklis narai dažniausiai nėra identifikuojami ikiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 380