Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13c) d)1-29 pav. Srovių stabilumas žiemos sezonu: a) paviršinis sluoksnis, b) 12 m gylyje, c) 20 m gylyje, d)priedugniniame sluoksnyje (1-stabili srovių struktūra, 0 - nestabili).Aktyvumo trukmė (angl. residence time) Vandens apykaitos greitis yra žymimas kaipvienas pagrindinių faktorių priekrantės zonoje. Vandens apykaita turi didelę įtaką medžiagųkoncentracijai vandens storymėje ir nuosėdų/vandens maišymosi sistemoje. EU-CIS darbogrupė išskyrė tris vandens apykaitos trukmės grupes: (i) greita – trunka iki 7 dienų; (ii)vidutinė – iki 30 dienų: (iii) ilga – skaičiuojama mėnesiais, gali trūkti iki kelių metų (Vincentet al., 2002 ). CHARM projekto rėmuose buvo apskaičiuota vandens apykaita priekrantėszonose visai Baltijos jūrai (Schernewski, Wielgat 2004). Iš pateiktų projekto rezultatų Kuršiųmarių aktyvumo trukmė (residence time) yra ilgiau nei 30 parų. Tuo tarpų atvirojepriekrantėje aktyvumo trukmės vertė yra mažesnė nei 7 paros. Tai lemia atvira priekrantė,beveik tiesi kranto linija, aktyvus hidrodinaminiai procesai.Apvelingas. Gilesnių jūros vandenų išplūdis vadinamas apvelingu. Tai yra atitinkamovėjo, Koriolio jėgos ir Ekmano srovių dinamikos sąlygojamas procesas, kai Baltijos jūrospriekrantės vanduo yra nustumiamas tolyn į atvirą jūrą, o į jo vietą pakyla priedugninis,šiltuoju metų laiku šaltesnis, maistinių medžiagų prisotintas priedugninis vandens sluoksnis.Bendras apvelingo egzistavimo laikas Baltijos jūroje svyruoja nuo kelių dienų iki vienomėnesio. Horizontalūs matmenys yra gana dideli palyginus su jūros dydžiu. Paprastai,apvelingo mastai yra 10-20 km nuo kranto ir apie 100 km palei krantą. Temperatūrosgradientas apvelingo zonoje yra 1-5 °C/km, kai temperatūros pakeitimas yra apytiksliai 2-10°C per dieną (Lehmann & Myrberg, 2007).Tipinės apvelingo charakteristikos ties Lietuvos krantais yra šios: 6-20 km pločio (nuojūros kranto), 250 km ilgio (išilgai kranto), vandens temperatūros pasikeitimas (kritimasšiltuoju metų laiku ir kilimas – šaltuoju) > 4 o C. Dažniausiai apvelingas pasireiškia esantrytų, šiaurės rytų vėjams, kurių greitis yra vidutiniškai 4-5 m/s. Panašūs rezultatai (vėjogreičio) gauti tiriant apvelingą pietinėje Baltijos jūros dalyje (Krezel et al., 2005). LietuvosJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 38
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13priekrantėje šis procesas gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių priklausomai nuo vėjokrypties pastovumo.Monitoringo duomenų nepakanka tiksliai išmatuoti apvelingo pasireiškimo mastą laikeir erdvėje, tame tarpe proceso trukmę, greitį, tikslią akvatoriją, kurioje jis vyksta. Pagrindiniaityrimų metodai remiasi palydovinės informacijos analize ir modeliavimu, gana patikimaiatspindinčiu apvelingo proceso pasireiškimą Baltijos jūroje. Įvertimus modelių patikimumą(atlikus tinkamą jų verifikaciją), apskaičiuojami įvairūs hidrodinaminiai rodikliai laike irerdvėje.Apvelingą ir orų sąlygas formuojančias šį reiškinį Baltijos jūroje apibūdino savodarbuose Bychkova (1987), Myrberg (2003, 2008), Vyšniauskas (2003), Antonov (2003),Lehmann (2008). Bychkova (1987) remdamasi palydovinėmis nuotraukomis Baltijos jūrojeišskyrė 22 apvelingo zonas, kur viena iš jų apėmė visą Lietuvos ir Latvijos pakrantę. Vienas ištipinių meteorologinių sąlygų pavyzdžių yra pateiktas 1-30 pav., kai Baltijos regionas būnatarp dviejų stambių aukšto (anticikloninio) ir žemo (cikloninio) slėgio barinių sistemų,patenkant rytiniam krantui į ciklono poveikio zoną.1-30 pav. Tipinės orų sąlygos, sukeliančios apvelingą ties Lietuvos priekrante: kairėje pateiktasklasikinis pavyzdys ( Bychova et al., 1987); dešinėje – 2006 m. liepos 15 d. sinoptinė situacija, kaipasireiškė apvelingas rytiniame Baltijos krante (Wetterzentrale.de-Kartenarchiv).Vienas iš ryškiausių apvelingų rytiniame Baltijos jūros krante, tame tarpe ir pietryčiųBaltijoje ties Lietuvos krantais, 2000-2011 laikotarpyje buvo užfiksuotas 2006 metais lieposmėnesį (1-31, 1-32, 1-33 ir 1-34 pav.). Savaitę vyravo palankios apvelingui sąlygos, t.y. pūtėŠR, ŠŠR, ŠR, RŠR, R, RPR, PR, PPR krypties vėjai, lemiantys vandens masės judėjimąnukreiptą nuo kranto link atvirosios jūros. ŠR krypties vėjų, prie kurių dažniausiai įvykstaapvelingas, pasikartojimas siekė 25%, su vidutiniais greičiais 3,3 m/s ir standartiniunuokrypiu 1,5 m/s. Apvelingo reiškinio evoliucija buvo stebima 7 dienas. Stipriausiai jisišreikštas buvo 2006 m. liepos 16 dieną, kai vandens temperatūra Lietuvos priekrantėjesumažėjo >10 o C (1-34 ir 1-35 pav.).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 39
- Page 1 and 2: Klaipėdos universitetoBaltijos paj
- Page 3 and 4: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 5: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 8 and 9: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 10 and 11: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 12 and 13: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 14 and 15: SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
- Page 16 and 17: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 18 and 19: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 20 and 21: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 22 and 23: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 24 and 25: Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
- Page 26 and 27: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 28 and 29: Dienų skaičius1960/19611961/19621
- Page 30 and 31: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 32 and 33: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 34 and 35: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 36 and 37: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 40 and 41: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 81 and 82: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 83 and 84: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 85 and 86: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 87 and 88: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13c) d)1-29 pav. Srovių stabilumas žiemos sezonu: a) pav<strong>ir</strong>šinis sluoksnis, b) 12 m gylyje, c) 20 m gylyje, d)priedugniniame sluoksnyje (1-stabili srovių struktūra, 0 - nestabili).Aktyvumo trukmė (angl. residence time) Vandens apykaitos greitis yra žymimas kaipvienas pagrindinių faktorių priekrantės zonoje. Vandens apykaita turi didelę įtaką medžiagųkoncentracijai vandens storymėje <strong>ir</strong> nuosėdų/vandens maišymosi sistemoje. EU-CIS darbogrupė išskyrė tris vandens apykaitos trukmės grupes: (i) greita – trunka iki 7 dienų; (ii)vidutinė – iki 30 dienų: (iii) ilga – skaičiuojama mėnesiais, gali trūkti iki kelių metų (Vincentet al., 2002 ). CHARM projekto rėmuose buvo apskaičiuota vandens apykaita priekrantėszonose visai <strong>Baltijos</strong> jūrai (Schernewski, Wielgat 2004). Iš pateiktų projekto rezultatų Kuršiųmarių aktyvumo trukmė (residence time) yra ilgiau nei 30 parų. Tuo tarpų atv<strong>ir</strong>ojepriekrantėje aktyvumo trukmės vertė yra mažesnė nei 7 paros. Tai lemia atv<strong>ir</strong>a priekrantė,beveik tiesi kranto linija, aktyvus hidrodinaminiai procesai.Apvelingas. Gilesnių <strong>jūros</strong> vandenų išplūdis vadinamas apvelingu. Tai yra atitinkamovėjo, Koriolio jėgos <strong>ir</strong> Ekmano srovių dinamikos sąlygojamas procesas, kai <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong>priekrantės vanduo yra nustumiamas tolyn į atv<strong>ir</strong>ą jūrą, o į jo vietą pakyla priedugninis,šiltuoju metų laiku šaltesnis, maistinių medžiagų prisotintas priedugninis vandens sluoksnis.Bendras apvelingo egzistavimo laikas <strong>Baltijos</strong> jūroje svyruoja nuo kelių dienų iki vienomėnesio. Horizontalūs matmenys yra gana dideli palyginus su <strong>jūros</strong> dydžiu. Paprastai,apvelingo mastai yra 10-20 km nuo kranto <strong>ir</strong> <strong>apie</strong> 100 km palei krantą. Temperatūrosgradientas apvelingo zonoje yra 1-5 °C/km, kai temperatūros pakeitimas yra apytiksliai 2-10°C per dieną (Lehmann & Myrberg, 2007).Tipinės apvelingo charakteristikos ties <strong>Lietuvos</strong> krantais yra šios: 6-20 km pločio (nuo<strong>jūros</strong> kranto), 250 km ilgio (išilgai kranto), vandens temperatūros pasikeitimas (kritimasšiltuoju metų laiku <strong>ir</strong> kilimas – šaltuoju) > 4 o C. Dažniausiai apvelingas pas<strong>ir</strong>eiškia esantrytų, šiaurės rytų vėjams, kurių greitis yra vidutiniškai 4-5 m/s. Panašūs rezultatai (vėjogreičio) gauti t<strong>ir</strong>iant apvelingą pietinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje (Krezel et al., 2005). <strong>Lietuvos</strong>JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 38
Change language