Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13nerštavietės. Rodiklis buvo nustatytas ES valstybių narių pakrančių vandenims. Pagrindiniaipoveikiai įtakojantys šį rodiklį yra sumažėjęs vandens skaidrumas dėl eutrofikacijos (pvz.,fitoplanktono žydėjimo atvejai) ir upių nuotėkio (didelės pakibusių dalelių koncentracijos) beifizinis užpylimas nuosėdomis (pvz., grunto gramzdinimas, nuosėdų transportas). Makrofitų gyliopasiskirstymo ribą gali įtakoti tuos pačius substratus apaugantys organizmai, tokie kaipdvigeldžiai moliuskai - midijos.MetodaiIndekso vystymui ir būklės vertinimui pasirinktas raudondumblis šakotasis banguolis(Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux), kuris yra viena nedaugelio rytų Baltijosdaugiamečių rūšių, prisitaikiusi gyventi ir formuoti dugno buveines bangoms atvirosepriekrantėse. Šakotojo banguolio augimvietės pasižymi didžiausia dugno bestuburių irmakrodumblių bioįvairove (Bučas, 2009), yra natūrali strimelių nerštavietė (Olenin andLabanauskas, 1995) bei žiemojančių paukščių mitybos vieta (Žydelis, 2002), todėl priklausoEuropos svarbos buveinių tipui – 1170 Rifai. Analizei naudoti raudondumblio augimvietėsmaksimalus gylio duomenys iš kelių ankstesnių (1955, 1968-1969, 1993-1990 m.) ir dabartinių(2003-2008 m.) mokslinių tyrimų. Rūšies gylis buvo fiksuojamas naro kompiuteriu nardant arbagylmačiu filmuojant povandenine video kamera. Analizėje naudoti ir kiti duomenys:Didžiausio šakotojo banguolio augimvietės gylio pasiskirstymo pokyčiaiDidžiausias šakotojo banguolio maksimalus gylis (19 m) buvo nustatytas 1955 m. (7-3lent.) (Kireeva, 1960). Šis gylis gali būti patikimas ir naudojamas etaloninių sąlygų nustatymuipriešeutrofikacijos laikotarpyje. Vėlesniais metais maksimalus raudondumblio gylis sumažėjo iki15-16 m, bet nuo 1968 m. iki 2008 m., jis išliko nepasikeitęs. Šitas periodas gali būti laikomasdabartine eutrofikacijos faze. Maksimali šakotojo banguolio biomasė buvo taip pat didžiausia1955 m. Tai rodo, kad raudondumblio ištekliai ir plotas tais metais buvo optimaliose sąlygoselyginant su vėlesniais metais.Didžiausio raudondumblio pasiskirstymo gylio pokyčius galima paaiškinti vandensskaidrumo kaita pietryčių Baltijos jūros dalyje, kuris per paskutinį trisdešimtmetį sumažėjo apie2 m (7-2 pav.). Pagal Lietuvos jūros monitoringo duomenis žemyninėje priekrantės dalyje, kurrandasi šakotojo banguolio augimvietės, vidutinis vandens skaidrumas nuo 1966 m. iki 2000 m.buvo apie 3 m, vėliau iki 2008 m. jis padidėjo iki 5 m, o 2009-2010 m. stebimas vėl sumažėjimasiki 3 m. Kitų poveikių, tinkamų substratų (riedulių ir gargždo) visiškas užpylimas arbaapaugimas sėsliais organizmais, įtaka mažai tikėtina, kadangi tyrimų metu jie buvo stebėti tiktam tikrose vietose.7-3 lent. Daugiamečiai šakotojo banguolio augimvietės maksimalaus gylio, biomasės ir ploto pokyčiaiLietuvos priekrantėje. (-) – literatūros šaltiniuose nepateikti duomenys.Parametrai 1955 1968-1969 1993-1994 2003-2008Maksimalus rūšies gylis, m 19 15 16 15Maksimali rūšies biomasė, g m -2 3260 2000 - 2000Rūšies augimvietės plotas, km 2 - 21* 9 21±9*LiteratūraKireeva,1960Blinova &Tolstikova,1972* apskaičiuota teritorija, kurioje rūšies padengimas > 5 %.Olenin & Labanauskas,1994; Labanauskas,2000Olenin et al.2003; Bučas,2009JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 376
Didžiausias banguolio gylis, mSecchi gylis, mSecchi gylis, mLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131510501960 1970 1980 1990 2000 20107-2 pav. Secchi gylio kaita pietryčių Baltijos jūros dalyje (kairėje) (Laamanen et al., 2004) ir Lietuvosžemyninėje priekrantėje (dešinėje: Jūrinių tyrimų departamento neskelbti duomenys).Dabartinio (2003-2008 m.) šakotojo banguolio maksimalus gylis svyruoja nuo 6 iki 10 mpietinėje žemyninės priekrantės dalyje ir nuo 10 iki 16 m gylyje šiaurinėje žemyninės priekrantėsdalyje (Bučas, 2009). Tokį nevienodą vertikalų rūšies pasiskirstymą įtakoja apšvietimo sąlygossusidariusios dėl Kuršių marių vandenų sklaidos priekrantėje. Pagal Secchi gylį vandensskaidrumas mažėja nuo 4 iki 1 m einant iš šiaurės į pietus dėl išeinančio drumsto marių vandens(7-3 pav.). Didžiausio šakotojo banguolio pasiskirstymo gylio priklausomybė nuo Secchi gylioyra santykinai stipri ir statistiškai reikšminga (r= 0,84; p< 0,01; n= 19). Nustatytos statistiškaireikšmingos neigiamos koreliacijos tarp raudondumblio maksimalaus gylio ir vasaros chlorofiloa (r= -0,51; p< 0,05; n= 19) bei bendro azoto (r= -0,52; p< 0,05; n= 19) koncentracijų. Santykinaisilpna neigiama koreliacija su bendro fosforo koncentracija buvo statistiškai nereikšminga (r= -0,32; p= 0,19; n= 19). Šios priklausomybės rodo kuršių marių vandens poveikį maksimaliamšakotojo banguolio pasiskirstymo gyliui, kadangi marių vanduo yra su didesnėmis chlorofilo a irmaisto medžiagų koncentracijomis negu priekrantės vandenys.164,0143,5123,0102,582,061,542Secchi gylisdidžiausias banguolio gylis1,00,500,00 5 10 15 20 25 30 35Atstumas nuo Klaipėdos uosto vartų, km7-3 pav. Didžiausio raudondumblio šakotojo banguolio pasiskirstymo gylis ir Secchi gylis palei žemyninęLietuvos priekrantę tolstant nuo Kuršių marių žiočių (Klaipėdos uosto vartai).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 377
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 331 and 332: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 345 and 346: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 347 and 348: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 349 and 350: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 351 and 352: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 353 and 354: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 355 and 356: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 357 and 358: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 359 and 360: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 361 and 362: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 363 and 364: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 365 and 366: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 367 and 368: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 369 and 370: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 371 and 372: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 373 and 374: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 375: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 379 and 380: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 381 and 382: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 383 and 384: 19871989199119931995199719992001200
- Page 385 and 386: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 387 and 388: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 389 and 390: Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
- Page 391 and 392: CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
- Page 393 and 394: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 395 and 396: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 397 and 398: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 399 and 400: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 401 and 402: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 403 and 404: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 405 and 406: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 407 and 408: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 409 and 410: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 411 and 412: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 413 and 414: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 415 and 416: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 417 and 418: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 419 and 420: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 421 and 422: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 423 and 424: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 425 and 426: L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13nerštavietės. Rodiklis buvo nustatytas ES valstybių narių pakrančių vandenims. Pagrindiniaipoveikiai įtakojantys šį rodiklį yra sumažėjęs vandens skaidrumas dėl eutrofikacijos (pvz.,fitoplanktono žydėjimo atvejai) <strong>ir</strong> upių nuotėkio (didelės pakibusių dalelių koncentracijos) beifizinis užpylimas nuosėdomis (pvz., grunto gramzdinimas, nuosėdų transportas). Makrofitų gyliopasisk<strong>ir</strong>stymo ribą gali įtakoti tuos pačius substratus apaugantys organizmai, tokie kaipdvigeldžiai moliuskai - midijos.MetodaiIndekso vystymui <strong>ir</strong> <strong>būklės</strong> vertinimui pas<strong>ir</strong>inktas raudondumblis šakotasis banguolis(Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux), kuris yra viena nedaugelio rytų <strong>Baltijos</strong>daugiamečių rūšių, prisitaikiusi gyventi <strong>ir</strong> formuoti dugno buveines bangoms atv<strong>ir</strong>osepriekrantėse. Šakotojo banguolio augimvietės pasižymi didžiausia dugno bestuburių <strong>ir</strong>makrodumblių bioįva<strong>ir</strong>ove (Bučas, 2009), yra natūrali strimelių nerštavietė (Olenin andLabanauskas, 1995) bei žiemojančių paukščių mitybos vieta (Žydelis, 2002), todėl priklausoEuropos svarbos buveinių tipui – 1170 Rifai. Analizei naudoti raudondumblio augimvietėsmaksimalus gylio duomenys iš kelių ankstesnių (1955, 1968-1969, 1993-1990 m.) <strong>ir</strong> dabartinių(2003-2008 m.) mokslinių tyrimų. Rūšies gylis buvo fiksuojamas naro kompiuteriu nardant arbagylmačiu filmuojant povandenine video kamera. Analizėje naudoti <strong>ir</strong> kiti duomenys:Didžiausio šakotojo banguolio augimvietės gylio pasisk<strong>ir</strong>stymo pokyčiaiDidžiausias šakotojo banguolio maksimalus gylis (19 m) buvo nustatytas 1955 m. (7-3lent.) (K<strong>ir</strong>eeva, 1960). Šis gylis gali būti patikimas <strong>ir</strong> naudojamas etaloninių sąlygų nustatymuipriešeutrofikacijos laikotarpyje. Vėlesniais metais maksimalus raudondumblio gylis sumažėjo iki15-16 m, bet nuo 1968 m. iki 2008 m., jis išliko nepasikeitęs. Šitas periodas gali būti laikomasdabartine eutrofikacijos faze. Maksimali šakotojo banguolio biomasė buvo taip pat didžiausia1955 m. Tai rodo, kad raudondumblio ištekliai <strong>ir</strong> plotas tais metais buvo optimaliose sąlygoselyginant su vėlesniais metais.Didžiausio raudondumblio pasisk<strong>ir</strong>stymo gylio pokyčius galima paaiškinti vandensskaidrumo kaita pietryčių <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje, kuris per paskutinį trisdešimtmetį sumažėjo <strong>apie</strong>2 m (7-2 pav.). Pagal <strong>Lietuvos</strong> <strong>jūros</strong> monitoringo duomenis žemyninėje priekrantės dalyje, kurrandasi šakotojo banguolio augimvietės, vidutinis vandens skaidrumas nuo 1966 m. iki 2000 m.buvo <strong>apie</strong> 3 m, vėliau iki 2008 m. jis padidėjo iki 5 m, o 2009-2010 m. stebimas vėl sumažėjimasiki 3 m. Kitų poveikių, tinkamų substratų (riedulių <strong>ir</strong> gargždo) visiškas užpylimas arbaapaugimas sėsliais organizmais, įtaka mažai tikėtina, kadangi tyrimų metu jie buvo stebėti tiktam tikrose vietose.7-3 lent. Daugiamečiai šakotojo banguolio augimvietės maksimalaus gylio, biomasės <strong>ir</strong> ploto pokyčiai<strong>Lietuvos</strong> priekrantėje. (-) – literatūros šaltiniuose nepateikti duomenys.Parametrai 1955 1968-1969 1993-1994 2003-2008Maksimalus rūšies gylis, m 19 15 16 15Maksimali rūšies biomasė, g m -2 3260 2000 - 2000Rūšies augimvietės plotas, km 2 - 21* 9 21±9*LiteratūraK<strong>ir</strong>eeva,1960Blinova &Tolstikova,1972* apskaičiuota teritorija, kurioje rūšies padengimas > 5 %.Olenin & Labanauskas,1994; Labanauskas,2000Olenin et al.2003; Bučas,2009JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 376
Change language