Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Deskriptorių parengimas. Direktyvoje suformuluoti tikslai – GAB deskriptoriai buvonuodugniai išnagrinėti Jungtinių tyrimų centro (Ispra, Italija) ir Tarptautinę jūrų tyrimų tarybos(TJTT, Kopenhaga, Danija) 2009 m. sudarytose tarptautinėse ekspertų grupėse. Ekspertų grupėsapibendrino žinias, suformulavo apibrėžimus, apžvelgė pažangiausius pasaulyje naudojamusmetodus bei sukūrė mokslines ir technines rekomendacijas, pagal kurios valstybės narės galėskurti darnias regionines jūrų strategijas ir bus galima lyginti atskirų regionų pažangą.Tarptautinių ekspertų parengtos rekomendacijos buvo apibendrintos ir pateiktos EuroposKomisijos Sprendime dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų(2010/477/ES).Vėliau prasidėjo jūrų aplinkos būklės rodiklių nagrinėjimas ir derinimas nacionaliniu irregioniniu mastu. Baltijos jūros regione šiam procesui vadovauja HELCOM, vykdant CORESETir TARGREV projektus (HELCOM CORESET, 2011; HELCOM TARGREV, 2011). NorsCORESET darbas tebevyksta, tam tikrų GAB rodikliai jau yra suderinti (4.1 lentelėje). Šiojeataskaitoje naudojami, kur įmanoma, regioniniu mastu suderinti rodikliai. Kitiems taikomibendrame EK dokumente nurodyti rodikliai.7.1 Biologinė įvairovė1 deskriptorius „Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė ir paplitimas, taip pat rūšiųpasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias fiziografines, geografines ir klimatines sąlygas“.Biologinės įvairovės vertinimas atliekamas trijuose lygmenyse: rūšių (populiacijų),buveinių ir ekosistemos. Rūšių ir populiacijų lygmenyje aktualios funkcinės grupės yra jūrospaukščiai, žuvys, zooplanktonas, dugno bestuburiai ir dugno augalai, kurie vertinami pagalpasiskirstymo, populiacijos dydžio ir populiacijos būklės kriterijus. Kadangi jūros žinduoliai(ruoniai, jūros kiaulės ir kt.) Lietuvos vandenyse neformuoja nuolatinių populiacijų, tolesniamevertinime į juos nebuvo atsižvelgta. Buveinių būklės stebėsena iki šiol nebuvo tikslingai planuotabuveinių įvairovės ir pasiskirstymo atžvilgiu, todėl buveinių būklės rodikliai tik iš dalies atspindikonkrečių buveinių.Rengiant bioįvairovės rodiklius remtasi HELCOM CORESET projekto, skirto šiosgrupės rodiklių vystymui Baltijos jūros regione, rekomendacijomis. Įvertinus rodikliųtinkamumą Lietuvos gamtinių sąlygų ir esamų duomenų kontekste iš rekomenduotinų 17pagrindinių bioįvairovės rodiklių Lietuvos jūrinei teritorijai tinkamais nustatyti 9 rodikliai ir 1tinkamas iš dalies: 2 iš jų būklę vertina pagal rūšių pasiskirstymą (1.1), 3 pagal populiacijos dydį(1.2), 4 buveinės būklę (1.5) ir 1 ekosistemos struktūrą (1.7) (7-2 lent.). Iš siūlomų rodiklių 2bioįvairovės rodikliai pagrįsti paukščių taksonominės grupės duomenimis, 4 – žuvų, 2 –zooplanktono, po vieną – dugno makrofitų ir makrozoobentoso. Iki šiol stebėsena nebuvovykdoma ir šiame etape vertinimo rodikliai nesiūlomi populiacijų būklei (1.3), buveiniųpasiskirstymui (1.4) ir buveinių dydžiui (1.5). Šiuo metu Baltijos regiono mastu taip pat vystomidar bent 4 informacija apie paukščius paremti indikatoriai, kurie aktualūs ir Lietuvai:(1) perinčių jūros paukščių populiacijų gausumas - vienas iš pagrindinių OSPAR EcoQOjūros paukščių perėjimo sėkme paremtas indikatorius, kuris Lietuvos vandenyse būtų aktualus,jei bus nuspręsta įtraukti kormoraną kaip indikatorinę rūšį.(2) Jūros paukščių perėjimo sėkmingumas - žiemavietėse stebimas pirmamečių irsuaugusių jūros paukščių santykis (kai kurioms rūšims, kur lengvai skiriasi). Tai leistų įvertintinet šiaurėje (ne Baltijos jūroje) perinčių rūšių perėjimo sėkmingumą, kas savo ruožtu padėtųpaaiškinti populiacijos gausumo pokyčius bei priežastis. Su Baltijos jūros būkle gali būti susijęper paukščių būklę po žiemojimo, kas įtakoja perėjimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 372
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(3) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis ir (4) jūros paukščių priegaudažvejybos įrankiuose – yra "tiesioginiai poveikio indikatoriai", labai svarbūs vertinant jūrospaukščių populiacijų pokyčius bei tiesioginę antropogeninės veiklos įtaką jūros paukščiųpopuliacijoms. Šie rodikliai šiuo metu baigiami rengti ir bus pateikti svarstymui iki 2012 vasariopabaigos.7-2 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros aplinkos būklės nustatymo charakteristika.RodiklisGeros aplinkos būklės nustatymo Geros aplinkos būklės aprašymas irmetodasslenkstinė vertė1.1 Rūšies pasiskirstymas1.1.1 Žiemojančių Žiemojančių jūros paukščių Rodiklis taikomas atskiroms jūros paukščiųjūrinių paukščių pasiskirstymas nustatomas rūšims, kurios yra pakankamai gausios, kadpasiskirstymas modeliuojant paukščių tankių būtų galima patikimai įvertinti jųpasiskirstymo žemėlapius iš pasiskirstymą bei jo pokyčius. Lietuvostransektinių apskaitų duomenų, vandenyse šį rodiklį siūloma taikytiintegruojant svarbius aplinkos nuodėgulei (Melanitta fusca) ir ledinei ančiaikintamuosius. Geros aplinkos (Clangula hyemalis). Gera aplinkos būklė yrabūklė nustatoma pagal atskaitos kuomet žiemojančių jūros paukščiųlaikotarpio žiemojančių jūros pasiskirstymas ženkliai nesumažėja lyginantpaukščių tankių pasiskirstymo 75- su atskaitos laikotarpio žiemojančių jūrosąjį procentilį.paukščių pasiskirstymu. Palyginimuinaudojamas tankių pasiskirstymo duomenų1.1.2 Didžiausiasmakrofitųpasiskirstymogylis1.2 Populiacijos dydis1.2.1 Žiemojančiųjūrinių paukščiųpopuliacijosgausumas1.2.2 Copepodagrupės biomasė1.2.3ZooplanktonomikrofagųbiomasėVidutinė GAB riba, nustatoma išempirinių priklausomybių tarpdidžiausiomakrofitųpasiskirstymo gylio ir Secchigylio, chlorofilo a ir bendrojoazoto koncentracijos 2003-2008m. laikotarpyje.Palyginimas su 2002–2011 metaisvykdytų žiemojančių jūrospaukščių populiacijų gausumoapskaitų Lietuvos priekrantėjevidurkiais, taikant 20 % nuokrypį1997-2010m. Copepoda grupėssantykinėsbiomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo apatinėriba.1997-2010m. zooplanktonomikrofagų santykinės biomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo viršutinėriba.75-as procentilis.Gera aplinkos būklė yra kuomet šakotojobanguolio (Furcellaria lumbricalis)didžiausias pasiskirstymo gylis nukrypsta nuo1955 metais Lietuvos priekrantėje registruotodidžiausio pasiskirstymo gylio ne daugiau nei26 %. Šis slenkstis yra artimas BVPD gerosvandens kokybės ribai tiek šiaurinėjepriekrantės dalyje (15 m), tiek Kuršių mariųvandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje (14m).Gera aplinkos būklė yra kuomet rudakakliųnarų (Gavia stellata), juodakaklių narų (Gaviaarctica), ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus),didysis dančiasnapių (Megus merganser),nuodėgulių (Melanitta fusca), ledinių antis(Clangula hyemalis), sibirinių gagų (Polystictastelleri) ir klykuolių (Bucephala clangula)gausumas nukrypsta nuo daugiamečio 2002–2011 metais registruoto gausumo vidurkio nedaugiau nei 20 %.Gera aplinkos būklė yra kuomet CB% yraaukštesnė nei 39 % atviros jūris paviršiniuosevandenyse; aukštesnė nei 40 % priekrantėsvandenyse.Gera aplinkos būklė yra kuomet MMB% yražemesnė nei 31 % ir 38 % (priekrantės iratviros jūros vandenyse atitinkamai).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 373
- Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
- Page 323 and 324: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 331 and 332: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 345 and 346: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 347 and 348: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 349 and 350: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 351 and 352: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 353 and 354: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 355 and 356: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 357 and 358: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 359 and 360: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 361 and 362: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 363 and 364: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 365 and 366: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 367 and 368: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 369 and 370: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 371: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 375 and 376: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 377 and 378: Didžiausias banguolio gylis, mSecc
- Page 379 and 380: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 381 and 382: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 383 and 384: 19871989199119931995199719992001200
- Page 385 and 386: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 387 and 388: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 389 and 390: Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
- Page 391 and 392: CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
- Page 393 and 394: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 395 and 396: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 397 and 398: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 399 and 400: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 401 and 402: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 403 and 404: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 405 and 406: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 407 and 408: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 409 and 410: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 411 and 412: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 413 and 414: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 415 and 416: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 417 and 418: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 419 and 420: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 421 and 422: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13(3) Naftos produktais susitepusių <strong>jūros</strong> paukščių dalis <strong>ir</strong> (4) <strong>jūros</strong> paukščių priegaudažvejybos įrankiuose – yra "tiesioginiai poveikio indikatoriai", labai svarbūs vertinant <strong>jūros</strong>paukščių populiacijų pokyčius bei tiesioginę antropogeninės veiklos įtaką <strong>jūros</strong> paukščiųpopuliacijoms. Šie rodikliai šiuo metu baigiami rengti <strong>ir</strong> bus pateikti svarstymui iki 2012 vasariopabaigos.7-2 lent. Būklės vertinimo rodiklių geros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> nustatymo charakteristika.RodiklisGeros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> nustatymo Geros <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> aprašymas <strong>ir</strong>metodasslenkstinė vertė1.1 Rūšies pasisk<strong>ir</strong>stymas1.1.1 Žiemojančių Žiemojančių <strong>jūros</strong> paukščių Rodiklis taikomas atsk<strong>ir</strong>oms <strong>jūros</strong> paukščiųjūrinių paukščių pasisk<strong>ir</strong>stymas nustatomas rūšims, kurios yra pakankamai gausios, kadpasisk<strong>ir</strong>stymas modeliuojant paukščių tankių būtų galima patikimai įvertinti jųpasisk<strong>ir</strong>stymo žemėlapius iš pasisk<strong>ir</strong>stymą bei jo pokyčius. <strong>Lietuvos</strong>transektinių apskaitų duomenų, vandenyse šį rodiklį siūloma taikytiintegruojant svarbius <strong>aplinkos</strong> nuodėgulei (Melanitta fusca) <strong>ir</strong> ledinei ančiaikintamuosius. Geros <strong>aplinkos</strong> (Clangula hyemalis). Gera <strong>aplinkos</strong> būklė yrabūklė nustatoma pagal atskaitos kuomet žiemojančių <strong>jūros</strong> paukščiųlaikotarpio žiemojančių <strong>jūros</strong> pasisk<strong>ir</strong>stymas ženkliai nesumažėja lyginantpaukščių tankių pasisk<strong>ir</strong>stymo 75- su atskaitos laikotarpio žiemojančių <strong>jūros</strong>ąjį procentilį.paukščių pasisk<strong>ir</strong>stymu. Palyginimuinaudojamas tankių pasisk<strong>ir</strong>stymo duomenų1.1.2 Didžiausiasmakrofitųpasisk<strong>ir</strong>stymogylis1.2 Populiacijos dydis1.2.1 Žiemojančiųjūrinių paukščiųpopuliacijosgausumas1.2.2 Copepodagrupės biomasė1.2.3ZooplanktonomikrofagųbiomasėVidutinė GAB riba, nustatoma išemp<strong>ir</strong>inių priklausomybių tarpdidžiausiomakrofitųpasisk<strong>ir</strong>stymo gylio <strong>ir</strong> Secchigylio, chlorofilo a <strong>ir</strong> bendrojoazoto koncentracijos 2003-2008m. laikotarpyje.Palyginimas su 2002–2011 metaisvykdytų žiemojančių <strong>jūros</strong>paukščių populiacijų gausumoapskaitų <strong>Lietuvos</strong> priekrantėjevidurkiais, taikant 20 % nuokrypį1997-2010m. Copepoda grupėssantykinėsbiomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo apatinėriba.1997-2010m. zooplanktonomikrofagų santykinės biomasėsmesozooplanktone vidurkio 95 %pasikliautinio intervalo v<strong>ir</strong>šutinėriba.75-as procentilis.Gera <strong>aplinkos</strong> būklė yra kuomet šakotojobanguolio (Furcellaria lumbricalis)didžiausias pasisk<strong>ir</strong>stymo gylis nukrypsta nuo1955 metais <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje registruotodidžiausio pasisk<strong>ir</strong>stymo gylio ne daugiau nei26 %. Šis slenkstis yra artimas BVPD gerosvandens kokybės ribai tiek šiaurinėjepriekrantės dalyje (15 m), tiek Kuršių mariųvandenų išplitimo <strong>Baltijos</strong> jūroje zonoje (14m).Gera <strong>aplinkos</strong> būklė yra kuomet rudakakliųnarų (Gavia stellata), juodakaklių narų (Gaviaarctica), ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus),didysis dančiasnapių (Megus merganser),nuodėgulių (Melanitta fusca), ledinių antis(Clangula hyemalis), sib<strong>ir</strong>inių gagų (Polystictastelleri) <strong>ir</strong> klykuolių (Bucephala clangula)gausumas nukrypsta nuo daugiamečio 2002–2011 metais registruoto gausumo vidurkio nedaugiau nei 20 %.Gera <strong>aplinkos</strong> būklė yra kuomet CB% yraaukštesnė nei 39 % atv<strong>ir</strong>os jūris pav<strong>ir</strong>šiniuosevandenyse; aukštesnė nei 40 % priekrantėsvandenyse.Gera <strong>aplinkos</strong> būklė yra kuomet MMB% yražemesnė nei 31 % <strong>ir</strong> 38 % (priekrantės <strong>ir</strong>atv<strong>ir</strong>os <strong>jūros</strong> vandenyse atitinkamai).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 373
Change language