Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Deskriptorių parengimas. Direktyvoje suformuluoti tikslai – GAB deskriptoriai buvonuodugniai išnagrinėti Jungtinių tyrimų centro (Ispra, Italija) ir Tarptautinę jūrų tyrimų tarybos(TJTT, Kopenhaga, Danija) 2009 m. sudarytose tarptautinėse ekspertų grupėse. Ekspertų grupėsapibendrino žinias, suformulavo apibrėžimus, apžvelgė pažangiausius pasaulyje naudojamusmetodus bei sukūrė mokslines ir technines rekomendacijas, pagal kurios valstybės narės galėskurti darnias regionines jūrų strategijas ir bus galima lyginti atskirų regionų pažangą.Tarptautinių ekspertų parengtos rekomendacijos buvo apibendrintos ir pateiktos EuroposKomisijos Sprendime dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų(2010/477/ES).Vėliau prasidėjo jūrų aplinkos būklės rodiklių nagrinėjimas ir derinimas nacionaliniu irregioniniu mastu. Baltijos jūros regione šiam procesui vadovauja HELCOM, vykdant CORESETir TARGREV projektus (HELCOM CORESET, 2011; HELCOM TARGREV, 2011). NorsCORESET darbas tebevyksta, tam tikrų GAB rodikliai jau yra suderinti (4.1 lentelėje). Šiojeataskaitoje naudojami, kur įmanoma, regioniniu mastu suderinti rodikliai. Kitiems taikomibendrame EK dokumente nurodyti rodikliai.7.1 Biologinė įvairovė1 deskriptorius „Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė ir paplitimas, taip pat rūšiųpasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias fiziografines, geografines ir klimatines sąlygas“.Biologinės įvairovės vertinimas atliekamas trijuose lygmenyse: rūšių (populiacijų),buveinių ir ekosistemos. Rūšių ir populiacijų lygmenyje aktualios funkcinės grupės yra jūrospaukščiai, žuvys, zooplanktonas, dugno bestuburiai ir dugno augalai, kurie vertinami pagalpasiskirstymo, populiacijos dydžio ir populiacijos būklės kriterijus. Kadangi jūros žinduoliai(ruoniai, jūros kiaulės ir kt.) Lietuvos vandenyse neformuoja nuolatinių populiacijų, tolesniamevertinime į juos nebuvo atsižvelgta. Buveinių būklės stebėsena iki šiol nebuvo tikslingai planuotabuveinių įvairovės ir pasiskirstymo atžvilgiu, todėl buveinių būklės rodikliai tik iš dalies atspindikonkrečių buveinių.Rengiant bioįvairovės rodiklius remtasi HELCOM CORESET projekto, skirto šiosgrupės rodiklių vystymui Baltijos jūros regione, rekomendacijomis. Įvertinus rodikliųtinkamumą Lietuvos gamtinių sąlygų ir esamų duomenų kontekste iš rekomenduotinų 17pagrindinių bioįvairovės rodiklių Lietuvos jūrinei teritorijai tinkamais nustatyti 9 rodikliai ir 1tinkamas iš dalies: 2 iš jų būklę vertina pagal rūšių pasiskirstymą (1.1), 3 pagal populiacijos dydį(1.2), 4 buveinės būklę (1.5) ir 1 ekosistemos struktūrą (1.7) (7-2 lent.). Iš siūlomų rodiklių 2bioįvairovės rodikliai pagrįsti paukščių taksonominės grupės duomenimis, 4 – žuvų, 2 –zooplanktono, po vieną – dugno makrofitų ir makrozoobentoso. Iki šiol stebėsena nebuvovykdoma ir šiame etape vertinimo rodikliai nesiūlomi populiacijų būklei (1.3), buveiniųpasiskirstymui (1.4) ir buveinių dydžiui (1.5). Šiuo metu Baltijos regiono mastu taip pat vystomidar bent 4 informacija apie paukščius paremti indikatoriai, kurie aktualūs ir Lietuvai:(1) perinčių jūros paukščių populiacijų gausumas - vienas iš pagrindinių OSPAR EcoQOjūros paukščių perėjimo sėkme paremtas indikatorius, kuris Lietuvos vandenyse būtų aktualus,jei bus nuspręsta įtraukti kormoraną kaip indikatorinę rūšį.(2) Jūros paukščių perėjimo sėkmingumas - žiemavietėse stebimas pirmamečių irsuaugusių jūros paukščių santykis (kai kurioms rūšims, kur lengvai skiriasi). Tai leistų įvertintinet šiaurėje (ne Baltijos jūroje) perinčių rūšių perėjimo sėkmingumą, kas savo ruožtu padėtųpaaiškinti populiacijos gausumo pokyčius bei priežastis. Su Baltijos jūros būkle gali būti susijęper paukščių būklę po žiemojimo, kas įtakoja perėjimą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 372