Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137 GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBĖS, JŪROS APLINKOSAPSAUGOS TIKSLAI IR JŲ RODIKLIAIEkosisteminių požiūrių pagrįstas žmogaus veiklos valdymo principas. Jūrų strategijospagrindų direktyva įpareigoja valstybes nares iki 2020 m. užtikrinti ES jurisdikcijoje esančių jūrųgerą aplinkos būklę (GAB). Pagal Direktyvą GAB reiškia, kad ekologiškai įvairūs ir dinamiškivandenynai ir jūros yra sveiki ir produktyvūs, o jūrų išteklių eksploatacija neperžengia tausausnaudojimo lygio, tam kad būtų išsaugotas potencialas naudotis dabartinėms ir būsimomskartoms. Vykdant ūkinę veiklą jūroje visapusiškai atsižvelgiama į jūrų ekosistemų struktūrą,funkcijas ir procesus, saugomos buveines ir jautrias jūrų organizmų rūšis bei užkirstas keliasžmogaus sukeltam biologinės įvairovės nykimui. Iš esmės, JSPD nustato naujus Bendrijosveiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus ir valdymo principus. JSPD įpareigoja tobulintiintegruotą jūros aplinkos apsaugos valdymą, taikant ekosisteminių požiūrių pagrįstą žmogausveiklos valdymo metodą bei sukuriant sąlygas tausiam jūrų prekių ir paslaugų naudojimui (7-1pav.). JSPD įgyvendinimas taip pat glaudžiai siejasi su kitų direktyvų, pvz., Buveinių(92/43/EEB), Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) įgyvendinimu. Direktyvaįpareigoja valstybes nares parengti jūrų strategiją savo jūrų vandenims, laikantis nurodytoveiksmų plano.7-1 pav. Ekosisteminio požiūrių pagrįstas jūrų aplinkos valdymo metodas, sudarantys JSPD esmę.Patamsintos sritys, kurios apima su JSPD įgyvendinimų susijusios veiklos: gamtinių ir socioekonominiųsistemų analizė, mokslo žinių pritaikymas jūrų ekosistemų vientisumo palaikymui (modifikuota iš Lee etal., 2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 370

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Vienuolika geros aplinkos būklės deskriptorių: siektini jūros aplinkos apsaugostikslai.Aplinkos būklės vertinimo koncepcija atsižvelgia į jūrinių ekosistemų struktūrą,funkcionavimą ir gamtinius fiziografinius, hidrologinius, klimatinius procesus bei fizines irchemines savybes, kurias gali įtakoti žmogaus veikla (Borja et al., 2010; 2011; 2012). Išvienuolikos JSPD kokybinių deskriptorių, apibrėžiančių siektinus jūros aplinkos apsaugostikslus, trys (Biologinė įvairovė, Mitybos tinklai, Jūros dugno vientisumas) apibrėžia aplinkosbūklę, aštuoni – įvairių poveikių valdymo siektinus rezultatus (7-6.5-1 lent.).7-6.5-1 lent. Jūrų strategijos pagrindų direktyvos Geros aplinkos būklės deskriptoriai.No.DeskriptoriusTrumpaspavadinimasTikslas 1Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė1ir paplitimas, taip pat rūšių pasiskirstymas irgausa atitinka vyraujančias fiziografines,Biologinė įvairovė Bgeografines ir klimatines sąlygas2Žmogaus veiklos pasėkoje introdukuotų nevietiniųrūšių poveikis neigiamai nekeičia ekosistema 2 Nevietinės rūšys P3„Komerciniams tikslams naudojamos žuvų,Komerciniamsmoliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršijatikslamssaugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagalnaudojamos žuvysamžių ir dydį parodo gerą išteklių būklę“B, PVisų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų4gausumas ir įvairovė normalūs, o jų lygis galiužtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jųMitybos tinklai Breprodukcinio pajėgumo išsaugojimąŽmogaus sukelta eutrofizacija yra sumažinta, ypačjos neigiamas poveikis, pvz., biologinės įvairovės5 praradimas, ekosistemos nykimas, žalingas Eutrofizacija Pdumblių žydėjimas ir deguonies trūkumas dugno67891011vandenyseJūros dugno vientisumas yra tokio lygio, kadužtikrinamas ekosistemų struktūros ir funkcijųišsaugojimas, o ypač nėra neigiamo poveikiobentoso ekosistemomsHidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas neturineigiamo poveikio jūros ekosistemomsTeršalų koncentracijos lygis yra toks, kadnesukelia taršos poveikioTeršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituosejūros produktuose neviršija Bendrijos teisėsaktuose nustatyto lygio ar kitų atitinkamųstandartųJūrą teršiančios šiukšlės ir jų kiekis nedaro žalospakrančių ir jūros aplinkaiEnergijos, įskaitant povandeninį triukšmą,patekimas yra tokio masto, kad neturi neigiamopoveikio jūros aplinkaiJūros dugnovientisumasHidrografinėssąlygosParengimas2EK,HELCOMEK,HELCOMEK,HELCOMEK,HELCOMEK,HELCOM1 Deskriptoriaus charakteristika pagal siektinus tikslus: B – buklės, P - poveikio deskriptoriai.2 Deskriptorius parengimo statusas (2012-02-03 datai): HELCOM – deskriptorius aprobuotas ir patikslintasregioniniu mastu HELCOM CORESET projekte, EK – deskriptorius pateiktas bendrame Europos Komisijosdokumente (2010/477/ES ).3 Šis deskriptorius performulutos tam, kad tiksliau atspindėti jo ėsmę: oficialiajam JSPD vertime į lietuvių kalbą(2008/56/EB) šis deskriptorius suformuluotas taip: „Nevietinių rūšių introdukuotų dėl žmogaus veiklos yra tokiolygio, kuris neigiamai nekeičia ekosistemų pobūdžio“.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 371PPEKEKTeršalai aplinkoje P EKTeršalai žmogausmaistui skirtoježuvyjePEKŠiukšlės P EKEnergija irpovandeninistriukšmasPEK

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 137 GEROS APLINKOS BŪKLĖS SAVYBĖS, JŪROS APLINKOSAPSAUGOS TIKSLAI IR JŲ RODIKLIAIEkosisteminių požiūrių pagrįstas žmogaus veiklos valdymo principas. Jūrų strategijospagrindų d<strong>ir</strong>ektyva įpareigoja valstybes nares iki 2020 m. užtikrinti ES jurisdikcijoje esančių jūrųgerą <strong>aplinkos</strong> būklę (GAB). Pagal D<strong>ir</strong>ektyvą GAB reiškia, kad ekologiškai įva<strong>ir</strong>ūs <strong>ir</strong> dinamiškivandenynai <strong>ir</strong> <strong>jūros</strong> yra sveiki <strong>ir</strong> produktyvūs, o jūrų išteklių eksploatacija neperžengia tausausnaudojimo lygio, tam kad būtų išsaugotas potencialas naudotis dabartinėms <strong>ir</strong> būsimomskartoms. Vykdant ūkinę veiklą jūroje visapusiškai atsižvelgiama į jūrų ekosistemų struktūrą,funkcijas <strong>ir</strong> procesus, saugomos buveines <strong>ir</strong> jautrias jūrų organizmų rūšis bei užk<strong>ir</strong>stas keliasžmogaus sukeltam biologinės įva<strong>ir</strong>ovės nykimui. Iš esmės, JSPD nustato naujus Bendrijosveiksmų jūrų <strong>aplinkos</strong> politikos srityje pagrindus <strong>ir</strong> valdymo principus. JSPD įpareigoja tobulintiintegruotą <strong>jūros</strong> <strong>aplinkos</strong> apsaugos valdymą, taikant ekosisteminių požiūrių pagrįstą žmogausveiklos valdymo metodą bei sukuriant sąlygas tausiam jūrų prekių <strong>ir</strong> paslaugų naudojimui (7-1pav.). JSPD įgyvendinimas taip pat glaudžiai siejasi su kitų d<strong>ir</strong>ektyvų, pvz., Buveinių(92/43/EEB), Bendrosios vandens politikos d<strong>ir</strong>ektyvos (2000/60/EB) įgyvendinimu. D<strong>ir</strong>ektyvaįpareigoja valstybes nares parengti jūrų strategiją savo jūrų vandenims, laikantis nurodytoveiksmų plano.7-1 pav. Ekosisteminio požiūrių pagrįstas jūrų <strong>aplinkos</strong> valdymo metodas, sudarantys JSPD esmę.Patamsintos sritys, kurios apima su JSPD įgyvendinimų susijusios veiklos: gamtinių <strong>ir</strong> socioekonominiųsistemų analizė, mokslo žinių pritaikymas jūrų ekosistemų vientisumo palaikymui (modifikuota iš Lee etal., 2008).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 370

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!