Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13visuomenei studijoje neanalizuojamas. Kadangi viena iš prielaidų, kuria vadovaujantis parengtaprognozė yra tai, kad ir bendras gyvenimo lygis kils, galima daryti išvadą, jog žemės ūkiovaidmuo Lietuvoje labai smarkiai nepasikeis.Studijoje teigiama, jog svarbiausi vidaus veiksniai, lemiantys augimą - derlingumo irpieno primilžio didėjimas. 2008 m. Lietuvoje, palyginti su ES27 šalimis, vidutinis kviečių irmiežių derlingumas buvo beveik trečdaliu, o rugių – penktadaliu mažesnis, nes daugelis ūkių visdar naudoja pasenusias technologijas, neturi pakankamai technikos, perka mažai trąšų, cheminiųaugalų apsaugos priemonių, veislinės sėklos (Kriščiukaitienė et al., 2010). Nors tikėtina, kadtrąšos ir cheminės augalų priemonės iki 2020 metų bus pradėtos naudoti intensyviau, naujostechnologijos gali leisti jas panaudoti efektyviau, užtikrinant minimalų jų išsiplovimą į vandenstelkinius.Numatoma, kad iki 2015 m. tarša iš žemės ūkio sumažės. Tai bus pasiekta įgyvendinantNitratų, Bendrąją vandens politikos ir kitas direktyvas. Sąnaudos minėtoms ir kitomsdirektyvoms, veikiančioms paviršinį vandenį, įgyvendinti parodytos 6-27 lentelėje. Metinėssąnaudos pasklidosios taršos mažinimui įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą iki2015-ųjų metų bus apie 30,7 mln. Lt, o Nitratų direktyvą – 57,2 mln. Lt.Šios sąnaudos, o ypač tos, kurios susijusios su Pajūrio baseino ir Priekrantės bei tarpiniųvandenų taršos mažinimu, gali būti traktuojamos kaip bazinės priemonės Jūros strategijosdirektyvos įgyvendinimui, t.y. tos, kurios „formuoja“ bazinį scenarijų.6-27 lent. Sąnaudos pagal ES vandens sektoriaus direktyvas reikalingų priemonių grupėms, veikiančiomspaviršinį vandenį Lietuvoje. Šaltinis: Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR-ų valdymo planai.Priemonių grupėInvesticijos,LtVadinamosios pagrindinės priemonėsEksploatacinėsišlaidos, Lt/mMetinėssąnaudos, LtMaudyklų 0 685 600 685 600Paukščių 11 488 400 5 281 600 6 841 600Geriamo vandenskartu su Nuotekų direktyvos sąnaudomisPramoninių avarijų 400 000 0 55 000Poveikio aplinkai vertinimo 0 560 000 560 000Nuotekų dumblo 589 840.000 17 695 200 69 120 200Miesto nuotekų valymo 1 213 883 000 51.373.100 157 204 100Augalų apsaugos priemonių 3 916 000 32 500 724 500Nitratų 588 628 400 5 886 300 57 206 300Buveinių 5 523 200 9 448 800 10 199 800Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 160 000 0 22 000Vadinamosios papildomos priemonėsBVPD Sutelktosios taršos mažinimui 40 550 000 2 027 500 4 754 500BVPD Pasklidosios taršos mažinimui 0 30 716 300 30 716 300BVPD Hidromorfologinių pakeitimųšvelninimui83 927 200 345 600 5 485 100BVPD Tyrimams ir švietimui 1 369 000 175 000 334 000BVPD Priekrantės ir tarpinių vandenų taršosmažinimo studijoms430 000 300 000 360 000IŠ VISO ~ 1 003 673 000 48 503 000 136 920 000JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 364
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.4 Baltijos jūros socialinis – ekonominis vaidmuo Lietuvoje ir pajūrio regionuose6.4.1 Pajūrio regiono socialiniai – ekonominiai rodikliaiPlotas ir gyventojų skaičiusSu Baltijos jūra ribojasi keturios Lietuvos Respublikos savivaldybės – Klaipėdos miesto,Klaipėdos rajono, Neringos ir Palangos (6-20 pav.). Su Kuršių mariomis ribojasi Šilutės rajono,Klaipėdos miesto ir rajono bei Neringos savivaldybės. Galima išskirti bent tris jūros poveikio(ūkiui ir socialiniam sektoriui) zonas: 1. artimą pajūrį, kur atvyksta ir apsistoja poilsiautojai; 2.tolimesnę pajūrio zoną, kurioje įsikūrusios su laivyba, žvejyba, uosto veikla ir pan. susijusiosįmonės, kuriose dirba apylinkių gyventojai, bei 3. visą Lietuvos Respubliką. Artimo pajūriosituaciją (ypač turizmo sektoriui) geriausiai atspindi Palangos bei Neringos savivaldybės.Tolimesnės pajūrio zonos apibūdinimui naudojami Klaipėdos apskrities rodikliai7. Klaipėda,kaip uostamiestis, turi savitų svarbių bruožų.6-20 pav. Klaipėdos apskrities savivaldybės.Klaipėdos apskrities plotas yra 5 209 km 2 ir užima 8 % Lietuvos Respublikos teritorijos(6-28 lent.). Apie 42 % apskrities teritorijos yra naudojamos žemės ūkio naudmenos. Tai sudaro8 % žemės ūkio naudmenų Lietuvoje. Klaipėdos apskrityje gyvena apie 367 tūkst. gyventojų. Taisudaro 11,3 % Lietuvos gyventojų. 72 % Klaipėdos apskrities gyventojų gyvena miestoteritorijose.7 Apskrities administracinis vienetas yra panaikintas, tačiau daug rodiklių Lietuvos statistikos departamente yrapateikti apskričių mastu. Į Klaipėdos apskritį patenka septynios savivaldybės. Apskrities plotas – 5 209km 2 .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 365
- Page 313 and 314: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 315 and 316: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 317 and 318: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 319 and 320: Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
- Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
- Page 323 and 324: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329 and 330: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 331 and 332: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 345 and 346: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 347 and 348: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 349 and 350: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 351 and 352: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 353 and 354: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 355 and 356: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 357 and 358: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 359 and 360: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 361 and 362: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 363: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 367 and 368: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 369 and 370: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 371 and 372: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 373 and 374: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 375 and 376: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 377 and 378: Didžiausias banguolio gylis, mSecc
- Page 379 and 380: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 381 and 382: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 383 and 384: 19871989199119931995199719992001200
- Page 385 and 386: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 387 and 388: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 389 and 390: Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
- Page 391 and 392: CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
- Page 393 and 394: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 395 and 396: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 397 and 398: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 399 and 400: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 401 and 402: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 403 and 404: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 405 and 406: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 407 and 408: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 409 and 410: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 411 and 412: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 413 and 414: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.4 <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> socialinis – ekonominis vaidmuo Lietuvoje <strong>ir</strong> pajūrio regionuose6.4.1 Pajūrio regiono socialiniai – ekonominiai rodikliaiPlotas <strong>ir</strong> gyventojų skaičiusSu <strong>Baltijos</strong> jūra ribojasi keturios <strong>Lietuvos</strong> Respublikos savivaldybės – Klaipėdos miesto,Klaipėdos <strong>rajono</strong>, Neringos <strong>ir</strong> Palangos (6-20 pav.). Su Kuršių mariomis ribojasi Šilutės <strong>rajono</strong>,Klaipėdos miesto <strong>ir</strong> <strong>rajono</strong> bei Neringos savivaldybės. Galima išsk<strong>ir</strong>ti bent tris <strong>jūros</strong> poveikio(ūkiui <strong>ir</strong> socialiniam sektoriui) zonas: 1. artimą pajūrį, kur atvyksta <strong>ir</strong> apsistoja poilsiautojai; 2.tolimesnę pajūrio zoną, kurioje įsikūrusios su laivyba, žvejyba, uosto veikla <strong>ir</strong> pan. susijusiosįmonės, kuriose d<strong>ir</strong>ba apylinkių gyventojai, bei 3. visą <strong>Lietuvos</strong> Respubliką. Artimo pajūriosituaciją (ypač turizmo sektoriui) geriausiai atspindi Palangos bei Neringos savivaldybės.Tolimesnės pajūrio zonos apibūdinimui naudojami Klaipėdos apskrities rodikliai7. Klaipėda,kaip uostamiestis, turi savitų svarbių bruožų.6-20 pav. Klaipėdos apskrities savivaldybės.Klaipėdos apskrities plotas yra 5 209 km 2 <strong>ir</strong> užima 8 % <strong>Lietuvos</strong> Respublikos teritorijos(6-28 lent.). Apie 42 % apskrities teritorijos yra naudojamos žemės ūkio naudmenos. Tai sudaro8 % žemės ūkio naudmenų Lietuvoje. Klaipėdos apskrityje gyvena <strong>apie</strong> 367 tūkst. gyventojų. Taisudaro 11,3 % <strong>Lietuvos</strong> gyventojų. 72 % Klaipėdos apskrities gyventojų gyvena miestoteritorijose.7 Apskrities administracinis vienetas yra panaikintas, tačiau daug rodiklių <strong>Lietuvos</strong> statistikos departamente yrapateikti apskričių mastu. Į Klaipėdos apskritį patenka septynios savivaldybės. Apskrities plotas – 5 209km 2 .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 365
Change language