13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13visuomenei studijoje neanalizuojamas. Kadangi viena iš prielaidų, kuria vadovaujantis parengtaprognozė yra tai, kad <strong>ir</strong> bendras gyvenimo lygis kils, galima daryti išvadą, jog žemės ūkiovaidmuo Lietuvoje labai smarkiai nepasikeis.Studijoje teigiama, jog svarbiausi vidaus veiksniai, lemiantys augimą - derlingumo <strong>ir</strong>pieno primilžio didėjimas. 2008 m. Lietuvoje, palyginti su ES27 šalimis, vidutinis kviečių <strong>ir</strong>miežių derlingumas buvo beveik trečdaliu, o rugių – penktadaliu mažesnis, nes daugelis ūkių visdar naudoja pasenusias technologijas, neturi pakankamai technikos, perka mažai trąšų, cheminiųaugalų apsaugos priemonių, veislinės sėklos (Kriščiukaitienė et al., 2010). Nors tikėtina, kadtrąšos <strong>ir</strong> cheminės augalų priemonės iki 2020 metų bus pradėtos naudoti intensyviau, naujostechnologijos gali leisti jas panaudoti efektyviau, užtikrinant minimalų jų išsiplovimą į vandenstelkinius.Numatoma, kad iki 2015 m. tarša iš žemės ūkio sumažės. Tai bus pasiekta įgyvendinantNitratų, Bendrąją vandens politikos <strong>ir</strong> kitas d<strong>ir</strong>ektyvas. Sąnaudos minėtoms <strong>ir</strong> kitomsd<strong>ir</strong>ektyvoms, veikiančioms pav<strong>ir</strong>šinį vandenį, įgyvendinti parodytos 6-27 lentelėje. Metinėssąnaudos pasklidosios taršos mažinimui įgyvendinant Bendrąją vandens politikos d<strong>ir</strong>ektyvą iki2015-ųjų metų bus <strong>apie</strong> 30,7 mln. Lt, o Nitratų d<strong>ir</strong>ektyvą – 57,2 mln. Lt.Šios sąnaudos, o ypač tos, kurios susijusios su Pajūrio baseino <strong>ir</strong> Priekrantės bei tarpiniųvandenų taršos mažinimu, gali būti traktuojamos kaip bazinės priemonės Jūros strategijosd<strong>ir</strong>ektyvos įgyvendinimui, t.y. tos, kurios „formuoja“ bazinį scenarijų.6-27 lent. Sąnaudos pagal ES vandens sektoriaus d<strong>ir</strong>ektyvas reikalingų priemonių grupėms, veikiančiomspav<strong>ir</strong>šinį vandenį Lietuvoje. Šaltinis: Nemuno, Lielupės, Ventos <strong>ir</strong> Dauguvos UBR-ų valdymo planai.Priemonių grupėInvesticijos,LtVadinamosios pagrindinės priemonėsEksploatacinėsišlaidos, Lt/mMetinėssąnaudos, LtMaudyklų 0 685 600 685 600Paukščių 11 488 400 5 281 600 6 841 600Geriamo vandenskartu su Nuotekų d<strong>ir</strong>ektyvos sąnaudomisPramoninių avarijų 400 000 0 55 000Poveikio aplinkai vertinimo 0 560 000 560 000Nuotekų dumblo 589 840.000 17 695 200 69 120 200Miesto nuotekų valymo 1 213 883 000 51.373.100 157 204 100Augalų apsaugos priemonių 3 916 000 32 500 724 500Nitratų 588 628 400 5 886 300 57 206 300Buveinių 5 523 200 9 448 800 10 199 800Taršos integruotos prevencijos <strong>ir</strong> kontrolės 160 000 0 22 000Vadinamosios papildomos priemonėsBVPD Sutelktosios taršos mažinimui 40 550 000 2 027 500 4 754 500BVPD Pasklidosios taršos mažinimui 0 30 716 300 30 716 300BVPD Hidromorfologinių pakeitimųšvelninimui83 927 200 345 600 5 485 100BVPD Tyrimams <strong>ir</strong> švietimui 1 369 000 175 000 334 000BVPD Priekrantės <strong>ir</strong> tarpinių vandenų taršosmažinimo studijoms430 000 300 000 360 000IŠ VISO ~ 1 003 673 000 48 503 000 136 920 000JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 364

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!