Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136-25 lent. Mokesčio už vandens taršą kiekiai Lietuvos pajūrio upių UBR. Šaltinis: Nemuno UBRValdymo planas (Aplinkos ministerijos mokesčio už taršą duomenų bazė).Rajonas Mokesčio mokėtojų skaičius Mokėtinos sumos, Lt (suapvalinta)2007 2008 2007 2008Klaipėdos m. 31 25 836 200 454 700Neringos sav. 2 2 111 900 98 600Iš viso 33 27 948 000 553 000Suplanuotos sąnaudos vandens kokybei gerintiPagrindiniai poveikio šaltiniai Lietuvos pajūrio upių baseine yra išleidžiamoskomunalinės, pramonės ir paviršinės nuotekos. Akmenos-Danės upė yra priskiriama rizikostelkiniams dėl galimos taršos pavojingomis medžiagomis. Reikšmingą poveikį darančiųhidroelektrinių šiame baseine nėra, o ištiesintų upių ilgis siekia 80 km.Lietuvos pajūrio upių baseine didžiausias poveikis namų ūkių sektoriuje daromasKlaipėdos ir Palangos miestų savivaldybėse. Klaipėdos m. savivaldybės teritorijoje suvartojama75% baseino teritorijoje namų ūkiuose suvartojamo vandens kiekio. Klaipėdos miestokomunalinės nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias, todėl didžiausias nuotekų kiekis,išleidžiamas į Lietuvos pajūrio upių baseino upes, yra išleidžiamas Palangos m. savivaldybėje(84% pabaseinio teritorijoje išleidžiamo namų ūkio nuotekų kiekio).Kaip rodo monitoringo ir modeliavimo, atlikto rengiant Nemuno UBR valdymo planąmetu, duomenys, dėl per didelio azoto ir fosforo kiekio nuotekose turi būti imamasi papildomųpriemonių Kretingos NV. Papildomų taršos mažinimo priemonių gali prireikti ir mažinantpaviršinių nuotekų išleistuvų išleidžiamą taršą. Tačiau kol kas faktinės jų taršos apkrovos nėražinomos, todėl papildomų priemonių nenumatyta.Specifinių priemonių pasklidajai taršai mažinti šiame baseine nereikia, todėl susidaro tikpriemonių, siūlomų taikyti visoje Lietuvoje, sąnaudos. Nors šios priemonės ir nėra būtinos,kadangi nėra azoto pertekliaus, jos veikia kaip prevencinė priemonė, apsauganti nuo maistingųjųmedžiagų pertekliaus dirvožemyje ir vandens telkiniuose.6-26 lent. Sąnaudos priemonėms pasklidajai taršai mažinti Pajūrio upių baseine. Šaltinis: Nemuno UBRvaldymo planas.Priemonės Pajūrio upių baseinePriemonėstaikymo apimtysPriemonės poveikis,mažinant azoto poveikį,kg/m.Kasmetinėssąnaudos, LtMėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose 5 984 SG 0 59 840Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha 27 300 ha 0 335 754Papildoma ūkių kontrolė - - 5 631Iš viso: - 0 401 230Metinės sąnaudos pasklidosios taršos prevencinėms priemonėms Pajūrio upių baseinesudaro 401 tūkst. Lt. Iš jų valstybės sąnaudos papildomai kontrolei – 6 tūkst. Lt. Didžioji dalissąnaudų tektų ūkininkams.Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto 2010 metais parengtoje studijoje(Kriščiukaitienė et al., 2010) prognozuojama, kad žemės ūkis Lietuvoje vystysis taip, jog žemėsūkio produkcijos bus išauginama ir pagaminama daugiau. Tokio vystymosi galimas poveikisJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 363