Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13bendrovėse ir įmonėse – 24 procentais. Kiek daugiau nei pusė (52 %) darbuotojų dirbo mažuose(iki 5 hektarų žemės ūkio naudmenų turinčiuose) ūkiuose, trečdalis – 5–20 hektarų ūkiuose.Nuolatinius darbuotojus daugiausia samdė dideli ūkiai. Dauguma (74 %) žemės ūkio bendroviųir įmonių darbuotojų dirbo 50 ir daugiau hektarų turinčiose žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse.6-21 lent. Lietuvos žemės ūkio ekonominiai rodikliai 5 , mln. Lt. Šaltinis: Statistikos departamentas.Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Žemės ūkio ir susijusių paslaugųprodukcija 5394,5 5316,5 6889,3 7556,8 6036,5 6699,4 8185,4Žemės ūkio bendroji produkcija 5324,9 5203,2 6791,4 7388,6 5843,6 6468,7 7925,1Augalininkystės produkcija 2734,9 2428,4 3960,2 4276 3469 3668,9 4983,4Gyvulininkystės produkcija 2590 2774,8 2831,2 3112,6 2374,6 2799,5 2941,7Žemės ūkio paslaugų produkcija 69,6 113,3 97,9 168,2 192,9 231 260,3Žemės ūkio produktų perdirbimas 140,3 173,7 191,5 285,5 290 208,5 208,5Tarpinis vartojimas 3532,6 3667,7 4520,5 5380,8 4397,8 4805,3 5933,9Bendroji pridėtinė vertė 2080,9 1899,8 2654,4 2556,6 2045,2 2246,9 2604,3Grynoji pridėtinė vertė 1580,2 1341,9 1989,4 1827,3 1291,1 1432,7 1662,3 6Žemės ūkio gamybos šakos produkcija 5613,4 5567,5 7174,9 7947,5 6443 7052,2 8538,2Surašymo duomenimis, dauguma žemės ūkio darbuotojų ūkyje dirbo ne visą darbo dieną.Tik 7,5 procento surašytų darbuotojų nurodė ūkyje dirbantys visą darbo dieną (8 ir daugiauvalandų). Beveik trečdaliui ūkininkaujančių asmenų ir dirbančių jų šeimos narių kitas mokamasdarbas buvo pagrindinis.Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė 2010 metais sudarė apie 5 procentus visojeLietuvoje kasmet sukuriamos pridėtinės vertės, o dirba maždaug 8 procentai dirbančiųjų.Pramonė ir komunalinis ūkisNei pramonė, nei komunalinis ūkis nėra tiesioginiai jūros naudotojai. Tačiau abu šiesektoriai yra du didžiausi gėlo (paviršinio ar požeminio) vandens vartotojai Lietuvoje (neskaitantenergetikos), bei kartu su žemės ūkiu sudaro didžiausių paviršinių vandenų teršėjų trejetuką.Visos pramonės įmonių, kaip vandens naudotojų, ekonominių rodiklių (apyvartos,sukuriamos pridėtinės vertės, darbuotojų skaičiaus) pateikimas nėra tikslingas, kadangi vandensnaudojimas dažniausiai nėra pagrindinis veiklos veiksnys (veikla nėra tiesiogiai priklausoma nuovandens vartojimo). Didžioji dauguma šių įmonių gauna vandenį iš centralizuotų tinklų irdaugumos šių įmonių nuotekos yra surenkamos ir valomos centralizuotai, o įmonės už šiaspaslaugas moka.Vandens naudojimas ir nuotekų išleidimas Lietuvoje ir pajūryjeKomunalinis (namų ūkių) sektorius yra vienas svarbiausių vandens išteklių naudotojų.Informacija apie sunaudojamą vandenį ir tendencijas pavaizduota 6-15 ir 6-16 paveiksluose.Lietuvoje 2010 metais sunaudota 3831,7 mln. kubinių metrų vandens. 95 % šio kiekio sudarovanduo energetikos reikmėms. Atmetus energetikos sektorių, visoje Lietuvoje sunaudojamo5 Produkcija įvertinta gamintojų ir bazinėmis kainomis, tarpinis vartojimas – pirkėjo kainomis6 2011 m. duomenys išankstiniaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 358