Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13buvo sukurta 26,6 mln. pridėtinės vertės. Turizmo sektorius Lietuvos pajūryje pastebimai augo,tačiau 2009 m. dauguma rodiklių dėl žinomų priežasčių smarkiai sumažėjo.Neringos ir Palangos m. savivaldybių kranto linija bendrai sudaro 78 % visos LietuvosRespublikos Baltijos jūros kranto linijos. Daroma prielaida, jog likusiuose 12 % vyrauja panašiosturizmo tendencijos. Taigi Lietuvos pajūrio turizmo rodikliai būtų tokie, kaip pateikta 6-19 lent.Vis dėlto šie rodikliai ne visai tiksliai atspindi turizmo pajūryje situaciją. Net Palangosmiesto strateginiuose dokumentuose teigiama, kad didelė dalis paslaugų teikėjų privačiamesektoriuje veiklą vykdo nelegaliai, taigi visi rodikliai turėtų būti didesni. Be to, į pateiktusskaičiavimus neįtrauktas statybų sektorius (kuris kurortuose dažnai priskiriamas turizmui). 2008metais Palangoje statybų sektoriaus svarba pagal dirbančiųjų, pajamų ir pridėtinės vertėsrodiklius viršijo ne tik kitų kurortų, bet ir Klaipėdos apskrities bei šalies rodiklius. 2009-2010 šiosektoriaus apimtys žymiai sumažėjo (Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų).6-19 lent. Turizmo sektoriaus rodiklių apibendrinimas, 2009. Šaltinis: Statistikos departamentas.RodiklisRodiklio Dalis Klaipėdos Dalis Lietuvosvertė apskrityje, % Respublikoje, %Pardavimų pajamos, tūkst. Lt 34 072Pridėtinė vertė, tūkst. Lt 80 819 1,9 0,2Darbuotojų sk. 2 151 1,3 0,2Turizmas labiau veikia jūros būklę šiltuoju metų laiku, kadangi Lietuvos pajūriokurortuose yra labai didelis sezoniškumas. Remiantis Palangos miesto strateginiu plėtros planuiki 2020 metų, sezonas Palangos mieste trunka 3-4 mėnesius, o kitais mėnesiais tiekapgyvendinimo, tiek kitų paslaugų įstaigos būna apytuštės. Turistų pasiskirstymas pagalatvykimo laikotarpį rodo, kad sezonas mieste trunka nuo gegužės iki rugsėjo, o pikaspasiekiamas liepos-rugpjūčio mėnesiais. Neringoje sezoniniai svyravimai yra dar ryškesni neiPalangoje.Pagal turistų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Palanga nežymiai nusileidžia Neringai(6-20 lent.), o pagal suteiktų nakvynių skaičių ji aiškiai pirmauja tarp visų Lietuvos kurortų(Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų).6-20 lent. Turizmo paklausos intensyvumas, 2009. Šaltinis: apskaičiuota remiantis Statistikosdepartamento duomenimis.Turistų skaičius, tenkantis vienamgyventojuiSuteiktų nakvynių skaičius,tenkantis vienam gyventojuiLietuvos Respublika 0,4 1,2Palanga 9,0 43,7Neringa 10,9 29,1Palyginimui: Druskininkai 7,1 33,1Palyginimui: Birštonas 3,9 26,0Palangoje didžiąją dalį turistų sudaro Lietuvos gyventojai (vietiniai turistai), tačiauužsienio turistų dalis kasmet auga. 2009 m. Lietuvos turistai sudarė 78 %, t.y. 5 procentiniaispunktais mažiau nei 2004 m. Atitinkamai užsienio turistų dalis išaugo nuo 16 iki 22 %.Analizuojant vietinių ir užsienio turistų srautus, matyti, kad Lietuvos gyventojai jautresniekonominiams svyravimams. Ilgiau šiame kurorte išbūna vietiniai turistai. Palangoje daugiausialankosi kaimyninių šalių – Rusijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos bei Vokietijos turistai. Neringoskurorte užsienio turistai sudaro 54 % (Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 metų).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 353