Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Įvairūs apklausų rezultatai (pavyzdžiui, nuomonių apklausos, sutikimo mokėti studijos).Netiesioginio jūros ir jos aplinkos bei išteklių naudojimo ir atitinkamai gaunamos naudosaspektai yra:1. Ekosistemos pajėgumas izoliuoti (sekvestruoti) anglį2. Maistingųjų medžiagų ciklo užtikrinimas3. Atsparumas, pajėgumas atsistatyti.Dažnai ši netiesioginė jūros vandenų teikiama nauda nėra žmonių pripažįstama tol, kolneišnyksta.Be to, be tiesioginio ir netiesioginio jūros naudojimo, skiriamos ir su naudojimunesusijusios (arba „nenaudojimo“) vertės, kurias teikia jūra ir jos aplinka. Tai tokios jūrosaplinkos atnešamos vertės, kurios susijusios tiesiog su žinojimu, jog tam tikra jūros ekosistemagyvuoja. Tai gali būti:1. Altruistinė vertė (žinojimas, kad kiti gali gėrėtis tam tikromis ekosistemosteikiamomis paslaugomis)2. Vertė ateities kartoms (išsaugojimas ekosistemos teikiamų paslaugų kitoms kartoms)3. Egzistencinė vertė (pasitenkinimas, kad ekosistema tiesiog gali gyvuoti toliau).Taip pat reikėtų žinoti, jog egzistuoja ir vadinamosios pasirinkimo (ar alternatyvios)vertės, pavyzdžiui, kai tam tikras ekosistemose esančias augalų rūšis galima naudotimedikamentams gaminti).Taigi, idealiu atveju reikėtų įvertinti visas išvardintų jūros ir jos aplinkos bei ištekliųsuteikiamų tiesioginio ir netiesioginio naudojimo ar tiesiog egzistavimo vertes. Tačiau daugeliuatvejų esamų duomenų ar metodų nepakanka, kad būtų galima tai padaryti.6.2 Pradinio vertinimo Lietuvoje metu naudojama metodika6.2.1 Pradinio vertinimo ekonominės socialinės analizės loginė schemaPradinio vertinimo ekonominei socialinei analizei atlikti Lietuvoje laikomasi loginėsschemos pateiktos 6-4 pav. Schemoje pateiktos interpretacijos ir vertinimo požiūriai papildovienas kitą, todėl Lietuvoje laikomasi požiūrio, jog naudotinas ir Jūrų Vandenų Sąskaitų irEkosistemų metodas, t.y. vertinamos jūros naudojimo ir nenaudojimo vertės.Šioje ataskaitoje apibūdinami tik pirmojo ekonominės ir socialinės analizės žingsniorezultatai (kairioji viršuje pateiktos schemos pusė), t.y., buvo nustatyti ir apibūdinti įvairūs jūrųaplinką naudojantys elementai/sektoriai pagal jų ekonominę ir socialinę svarbą ir poveikį. Kaip irsiūloma Vadove, pirmajame etape pagrindiniai su jūra susiję sektoriai išanalizuoti išsiaiškinant,kiek buvo įmanoma, jų sukuriamą pridėtinę vertę, produkcijos vertę, pajamas ir dirbančiuosius.Tai yra, naudotas Jūrų Vandenų Sąskaitų metodas. Šiuo metodu galima atlikti vadinamąjąfinansinę analizę ir rezultatus palyginti su kitų šalių tokiu pačiu metodu atliktais rezultatais.Mūsų manymu, tik pilna ekonominė analizė leidžia teisingai įvertinti jūros naudojimoekonominę vertę, todėl, kaip minėta, abiejų siūlomų metodų - Jūrų Vandenų Sąskaitų irEkosistemų – kombinuotas taikymas geriausiai tinka pradinio vertinimo ekonominei socialineianalizei.Antrasis – Ekosistemų metodas – bus pritaikytas, kai tik bus pabaigta šiuo metu visosedevyniose Baltijos šalyse atliekama Sąlyginio vertinimo studija/apklausa Baltijos jūros vandenskokybės pagerinimo piniginei vertei nustatyti.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 332