Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.1.2 Jūros vandenų naudojimo ekonominės socialinės analizės metodaiJūros vandenų naudojimo analizė - pirmasis Pradinio Vertinimo žingsnis. Šiam žingsniuiatlikti Vadove siūlomi du pagrindiniai požiūriai/metodai: Ekosistemų Paslaugų metodas ir JūrųVandenų Sąskaitų metodas. Yra ir daugiau potencialių jūros vandens naudojimo ekonominėssocialinės analizės metodų. Skirtumą tarp dviejų paminėtųjų metodų lemia skirtinga startinėpozicija ir skirtingas ambicijos lygis; tai reiškia ir skirtingą duomenų poreikį.Pagal Ekosistemų Paslaugų metodą pradedama nuo jūros ekosistemų teikiamų paslaugųnustatymo, o pagal Jūrų Vandenų Sąskaitų metodą pradedama nuo ekonominių sektorių, kurienaudoja jūrą.Pagal Ekosistemų Paslaugų metodą, atliekant jūros naudojimo ekonominę socialinęanalizę, reikėtų imtis tokių žingsnių:1. Kartu su jūros būklės bei poveikio analize nustatyti jūros ekosistemų teikiamas paslaugas.2. Nustatyti ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti ekosistemų teikiamų paslaugų vertę,naudojant įvairius jūros teikiamos tiesioginės ir netiesioginės naudos vertinimo metodus.3. Nustatyti pagrindines jūrų ekosistemas veikiančias veiklas ir jų poveikį ekosistemųpaslaugoms.Ekosistemų teikiamos paslaugos gali būti labai gerai žinomos, pavyzdžiui, maisto ar kuroteikimas, rekreacija ar gėrėjimasis gamta. Kitos, mažiau žinomos paslaugos, gali būti susiję subuveinių daugeliui gyvų organizmų užtikrinimu, klimato reguliavimu, vandens ar oro valymu,apsauga prieš potvynius, dirvožemio formavimu, maistingųjų medžiagų ciklu ir pan. Apskritaiekosistemų paslaugos skirstomos į tarpines ir galutines. Galutines (tiesioginis maisto ar gamtosišteklių gavimas) lengviau nustatyti ir įvertinti, o tarpinių (pavyzdžiui, nagrinėjimas reikalaujasuprasti ne tik pačias ekosistemas, bet ir sąsajas tarp jų ir pan. Norint, taikant šį metodą,išanalizuoti jūros naudojimą iš ekonominės-socialinės pusės, reikėtų pirmiausia įvertinti jūrosekosistemų paslaugų tiesioginę ir netiesioginę naudą.Pagal Jūrų Vandenų Sąskaitų metodą pradedama nuo ekonominių sektorių, kurie vienaipar kitaip naudoja jūrų vandenį, analizės. Čia imamasi tokių žingsnių:1. Nustatyti ir apibūdinti su analize susijusį regioną.2. Nustatyti ir apibūdinti jūros vandenį naudojančius sektorius.3. Nustatyti ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti ekonominę iš su jūra susijusių sektoriųgaunamą naudą. Tai gali būti produkcijos vertė, tarpinis vartojimas (prekės parduotoskitiems ar pirktos iš kitų verslo partnerių), pridėtinė vertė, dirbančiųjų skaičius, darboužmokestis ir kiti panašūs rodikliai.4. Nustatyti ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti šių sektorių poveikį (pavyzdžiui, CO 2išmetimai).Vadove pabrėžiama, kad šis metodas leidžia tarptautinį duomenų palyginimą, kadanginaudojamasi pripažinta Nacionalinių Sąskaitų Sistema. Jūrų Vandenų Sąskaitos paremtosekonominėmis sąskaitomis, kuriose pateikiama tokie, kaip aukščiau išvardinta, rodikliai:produkcija, tarpinis vartojimas (prekės parduotos kitiems ar pirktos iš kitų verslo partnerių),pridėtinė vertė, darbo užmokestis ir dirbančiųjų skaičius.6.1.3 Jūra besinaudojantys sektoriaiJūra, jos vandeniu bei jos aplinka įvairūs sektoriai ir kiti naudotojai gali naudotistiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesiogiai jūra besinaudojantys ūkio sektoriai gali būti tokie:JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 330
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131. Akvakultūra ir jūrinė akvakultūra2. Laivų statyba ir transportas3. Pakrančių tvirtinimas ir apsauga nuo potvynių4. Karinė gynyba5. Žuvininkystė6. Turizmas7. Gamtos išteklių gavyba (smėlio, žvyro, kriauklių ir pan.)8. Naftos ir dujų gavyba9. Kabeliai (energijos perdavimas, telekomunikacijos, vamzdynai ir pan.)10. Atsinaujinančios energijos gavyba (vėjo jėgainės)11. Saugojimas (įvairių dujų, pavyzdžiui, CO 2 , CCS)12. Vandens gavyba13. Vandens transportas14. Atliekų ir nuotekų šalinimas15. Palaikančioji infrastruktūra (pavyzdžiui, uostai, prieplaukos, navigacijosįrenginiai).Vadove siūloma atitinkamus ūkio sektorius apibūdinti tokiais rodikliais:Pridėtinė vertė.Produkcijos vertė.Pajamos.Dirbantieji.Tiesiogiai jūra besinaudojantys ne ūkio sektoriai gali būti tokie:1. Maudymasis2. Sportinė žvejyba3. Nardymas4. Kitos rekreacinės veiklos jūroje ar prie jos5. Švietimo ir mokslinė veikla, susijusi su jūra6. Svarba, kurią vietinės ir šalies bendruomenės suteikia jūrai.Pastarosios veiklos yra labai svarbios žmonėms, tačiau šių veiklų įvertinimui tokiųrodiklių, kaip ūkio sektoriams, nėra. Šie rodikliai tik gali padėti susidaryti pilnesnį vaizdą apievisą jūros teikiamą naudą, nors ne visada juos galima įvertinti kiekybiškai. Potencialūs rodikliaitokio rinkoje nesančio naudojimo vertei nustatyti yra:Ekonominių ir socialinių preferencijų išraiška per konsultavimosi su visuomene procesą,laikraščius ir pan.Rinkos kainos papildomiems susijusiems produktams, pavyzdžiui, žvejybos leidimams,nardymo įrangai ir pan.Rekreacijos vertės.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 331
- Page 280 and 281: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 285 and 286: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 287 and 288: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 289 and 290: Didžiausias šakotojo banguolioaug
- Page 291 and 292: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 293 and 294: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 295 and 296: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 297 and 298: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 299 and 300: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 301 and 302: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 303 and 304: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 305 and 306: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 307 and 308: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 309 and 310: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 311 and 312: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 313 and 314: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 315 and 316: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 317 and 318: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 319 and 320: Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
- Page 321 and 322: poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
- Page 323 and 324: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 325 and 326: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 327 and 328: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 329: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 333 and 334: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 335 and 336: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 337 and 338: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 339 and 340: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 341 and 342: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 343 and 344: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 345 and 346: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 347 and 348: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 349 and 350: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 351 and 352: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 353 and 354: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 355 and 356: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 357 and 358: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 359 and 360: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 361 and 362: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 363 and 364: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 365 and 366: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 367 and 368: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 369 and 370: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 371 and 372: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 373 and 374: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 375 and 376: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 377 and 378: Didžiausias banguolio gylis, mSecc
- Page 379 and 380: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 136.1.2 Jūros vandenų naudojimo ekonominės socialinės analizės metodaiJūros vandenų naudojimo analizė - p<strong>ir</strong>masis Pradinio Vertinimo žingsnis. Šiam žingsniuiatlikti Vadove siūlomi du pagrindiniai požiūriai/metodai: Ekosistemų Paslaugų metodas <strong>ir</strong> JūrųVandenų Sąskaitų metodas. Yra <strong>ir</strong> daugiau potencialių <strong>jūros</strong> vandens naudojimo ekonominėssocialinės analizės metodų. Sk<strong>ir</strong>tumą tarp dviejų paminėtųjų metodų lemia sk<strong>ir</strong>tinga startinėpozicija <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tingas ambicijos lygis; tai reiškia <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tingą duomenų poreikį.Pagal Ekosistemų Paslaugų metodą pradedama nuo <strong>jūros</strong> ekosistemų teikiamų paslaugųnustatymo, o pagal Jūrų Vandenų Sąskaitų metodą pradedama nuo ekonominių sektorių, kurienaudoja jūrą.Pagal Ekosistemų Paslaugų metodą, atliekant <strong>jūros</strong> naudojimo ekonominę socialinęanalizę, reikėtų imtis tokių žingsnių:1. Kartu su <strong>jūros</strong> <strong>būklės</strong> bei poveikio analize nustatyti <strong>jūros</strong> ekosistemų teikiamas paslaugas.2. Nustatyti <strong>ir</strong>, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti ekosistemų teikiamų paslaugų vertę,naudojant įva<strong>ir</strong>ius <strong>jūros</strong> teikiamos tiesioginės <strong>ir</strong> netiesioginės naudos vertinimo metodus.3. Nustatyti pagrindines jūrų ekosistemas veikiančias veiklas <strong>ir</strong> jų poveikį ekosistemųpaslaugoms.Ekosistemų teikiamos paslaugos gali būti labai gerai žinomos, pavyzdžiui, maisto ar kuroteikimas, rekreacija ar gėrėjimasis gamta. Kitos, mažiau žinomos paslaugos, gali būti susiję subuveinių daugeliui gyvų organizmų užtikrinimu, klimato reguliavimu, vandens ar oro valymu,apsauga prieš potvynius, d<strong>ir</strong>vožemio formavimu, maistingųjų medžiagų ciklu <strong>ir</strong> pan. Apskritaiekosistemų paslaugos sk<strong>ir</strong>stomos į tarpines <strong>ir</strong> galutines. Galutines (tiesioginis maisto ar gamtosišteklių gavimas) lengviau nustatyti <strong>ir</strong> įvertinti, o tarpinių (pavyzdžiui, nagrinėjimas reikalaujasuprasti ne tik pačias ekosistemas, bet <strong>ir</strong> sąsajas tarp jų <strong>ir</strong> pan. Norint, taikant šį metodą,išanalizuoti <strong>jūros</strong> naudojimą iš ekonominės-socialinės pusės, reikėtų p<strong>ir</strong>miausia įvertinti <strong>jūros</strong>ekosistemų paslaugų tiesioginę <strong>ir</strong> netiesioginę naudą.Pagal Jūrų Vandenų Sąskaitų metodą pradedama nuo ekonominių sektorių, kurie vienaipar kitaip naudoja jūrų vandenį, analizės. Čia imamasi tokių žingsnių:1. Nustatyti <strong>ir</strong> apibūdinti su analize susijusį regioną.2. Nustatyti <strong>ir</strong> apibūdinti <strong>jūros</strong> vandenį naudojančius sektorius.3. Nustatyti <strong>ir</strong>, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti ekonominę iš su jūra susijusių sektoriųgaunamą naudą. Tai gali būti produkcijos vertė, tarpinis vartojimas (prekės parduotoskitiems ar p<strong>ir</strong>ktos iš kitų verslo partnerių), pridėtinė vertė, d<strong>ir</strong>bančiųjų skaičius, darboužmokestis <strong>ir</strong> kiti panašūs rodikliai.4. Nustatyti <strong>ir</strong>, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti šių sektorių poveikį (pavyzdžiui, CO 2išmetimai).Vadove pabrėžiama, kad šis metodas leidžia tarptautinį duomenų palyginimą, kadanginaudojamasi pripažinta Nacionalinių Sąskaitų Sistema. Jūrų Vandenų Sąskaitos paremtosekonominėmis sąskaitomis, kuriose pateikiama tokie, kaip aukščiau išvardinta, rodikliai:produkcija, tarpinis vartojimas (prekės parduotos kitiems ar p<strong>ir</strong>ktos iš kitų verslo partnerių),pridėtinė vertė, darbo užmokestis <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>bančiųjų skaičius.6.1.3 Jūra besinaudojantys sektoriaiJūra, jos vandeniu bei jos aplinka įva<strong>ir</strong>ūs sektoriai <strong>ir</strong> kiti naudotojai gali naudotistiesiogiai <strong>ir</strong> netiesiogiai. Tiesiogiai jūra besinaudojantys ūkio sektoriai gali būti tokie:JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 330
Change language