Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13R. Žaromskis ir D. Pupienis (2003) pastebi, kad didėjant akvatorijos gyliui, dugnopoveikis vandens storymės dinamikai palaipsniui mažėja, bet kartu didėja Ekmano spiralėsvaidmuo. Taip pat autoriai nurodo, kad, keičiantis gyliui, srovė dažnai nukrypsta 45 o kampu nuopaviršinės srovės. Tolstant nuo kranto, visoje vandens masėje stiprėja kvazistacionarios Baltijosjūros vandens pernašos (nukreiptos į šiaurę) vaidmuo.Remiantis trimačio hidrodinaminio modelio BSHmod skaičiavimų rezultatais (1-27, 1-28, 1-29 ir 1-30 pav.) 1999 – 2001 metams, buvo sudaryta bendra srovių stabilumo Baltijosjūroje schema (Davuliene, 2003). Srovių stabilumas yra vidutinis (mėnesio ar metų) apskaičiuotųsrovių greičių ir krypties rezultatas. Jis parodo charakteringą jų pasiskirstymą, tačiau neparodosrovių kintamumo. Srovių stabilumas yra apibrėžiamas kaip vidutinio vektorinio srovės greičio irvidutinio aritmetinio greičio santykis.Priklausomai nuo vyraujančių vėjų krypties nagrinėjamu laikotarpiu, ties Lietuvospriekrante, kinta srovių stabilumo pasiskirstymas pirmajame vandens sluoksnyje, kuris yralabiausiai veikiamas vėjo. Visais nagrinėtais laikotarpiais gauti skirtingi vandens sroviųstabilumo pasiskirstymai. Pavasarį ir rudenį vėjų rožės buvo panašiausios – P bei PR vėjųpasikartojimas buvo didesnis, todėl gautas didesnis srovių, nukreiptų šiaurės kryptimi išilgaiLietuvos pakrantės, stabilumas. Tačiau stabilumo pasiskirstymai pilnai nesutampa – pavasarįstabilumo pasiskirstyme, į pietus nuo Klaipėdos sąsiaurio, jaučiama rytinių bei šiaurinių vėjųįtaka, o rudenį – vakarinių vėjų (1-26, 1-27, 1-28 pav.).Vasarą, V bei PR vėjo kryptys yra vienodai tikėtinos, todėl paviršiniame vandenssluoksnyje, kuriame srovių susidarymą labiausiai lemia vyraujančio vėjo krytis, labai stabiliųdarinių nestebime. Vidutiniškai stabilus darinys susidaro vidurinėje modeliuojamo plotodalyje. Srovės jame yra anticiklinės krypties. Gilesniuose sluoksniuose, Nemuno senvagėje,taip pat susidaro stabilus srovių darinys.Analizuojamų metų rudenį, vyraujant R ir PR krypties vėjams, Lietuvos priekrantėjesusidarė vidutiniškai stabilios srovės (1-28 pav.). Gilesniuose sluoksniuose, kur vėjo įtakavandens masių judėjimui yra silpnesnė, didesnio stabilumo srovės susidaro išilgai batimetrijosizolinijų Nemuno proslėnio gilėjimo zonoje.1999 – 2000 m. žiemą vyraujant Š, ŠV ir ŠR vėjams susidarė vidutiniškai stabilios srovėsbeveik visame modeliuojamame plote (1-29 pav.). Mažai stabilios srovės paviršiniame vandenssluoksnyje susidarė Nemuno proslėnio srityje. Ties Klaipėdos sąsiauriu taip pat susidarė mažaistabilios srovės, vanduo iš Kuršių marių neturėjo pastovios tėkmės žiemos sezone. 12 metrųgylyje susidarė panaši vandens masių judėjimo schema. Išryškėjo srovių nestabilumai giliuosemodeliuojamo ploto vietose. Artėjant prie dugno srovių dinamika darėsi stabilesnė. Išryškėjostabilios vandens pernašos sekliose vietose.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 33