Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

13.07.2015 Views

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Norint suprasti ekonominės socialinės analizės vaidmenį Geros Aplinkos Būklės (GAB)jūroje pasiekimo kontekste, svarbu suprasti, kuriame iš šių žingsnių jos pirmiausia reikalaujama:1. Pradinis dabartinės jūros vandenų aplinkos būklės įvertinimas (turi būti atlikta iki2012 liepos mėn.).2. GAB nustatymas (turi būti atlikta iki 2012 liepos mėn.).3. Uždavinių ir rodiklių nustatymas, siekiant parodyti kaip šalis narė siekia GAB (turibūti atlikta iki 2012 liepos mėn.).4. Stebėsenos programų sukūrimas matuoti GAB siekimo pažangą (turi būti atlikta iki2014 liepos mėn.).5. Priemonių, skirtų GAB pasiekimui ar palaikymui, programos sukūrimas (turi būtisukurta iki 2015 liepos mėn. ir pradėta įgyvendinti iki 2016 liepos mėn.).Taigi, kartu su ekonominiu socialiniu vertinimu pagal Direktyvos 8 straipsnį, bendrasstilizuotas pasirengimo įgyvendinti Direktyvą ir jos įgyvendinimo procesas galėtų būt toks, kaipparodyta Vadove (EC, 2010). Kaip pabrėžiama Vadove, rizikos analizė šioje schemoje atsirandapagal vieną JSPD interpretaciją, tačiau jos gali būti reikalaujama ir vėliau.6.1 Ekonominės ir socialinės analizės tikslas ir vaidmuo - vadovo rekomendacijos2010-ųjų pabaigoje Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas patvirtinoneprivalomą, rekomendacinio pobūdžio metodologinį dokumentą – Vadovą ekonominei irsocialinei analizei, kurios reikalaujama pagal JSPD, atliekant vadinamąjį Pradinį Vertinimą.Šiame Vadove pripažįstama, kad yra didelis skirtumas tarp teorinių idealų ir praktiškoJūrų direktyvos nustatytų 2012 metų tikslų įgyvendinamumo. Pavyzdžiui, labai trūkstainformacijos apie įvairius jūros kokybę veikiančius veiksnius, jų daromą poveikį bei pačios jūrosbūklę, taip pat ir jūros naudojimą neekonominiams dalykams ir su naudojimu nesusijusią vertę.Todėl šalys narės yra kviečiamos Pradiniam Vertinimui kiek įmanoma geriau panaudoti esamąinformaciją, kaip nors susijusią su jūrų naudojimu bei būklės blogėjimu, bet toliau intensyviaidirbti, plečiant supratimą ir žinias apie jūrų kokybės valdymui reikalingus dalykus. Pripažįstama,kad Pradinis Vertinimas turės būti atliktas, pasitelkiant šiuo metu galimus šaltinius – kiekybiniusduomenis, kokybinę analizę, pasinaudojant ekspertine nuomone bei labai skaidriai įvardijanttikrumo ir pasikliovimo duomenimis lygį.6.1.1 Ekonominės socialinės analizės uždaviniaiPradinio Vertinimo metu Ekonominei socialinei analizei keliami šie uždaviniai:Pradinis vertinimasEsamos padėtiesįvertinimasSkatinančių jėgų irpoveikiųįvertinimasSocialinėekonominė analizė1. Nustatyti ir apibūdintiįvairius jūrų aplinkosnaudojimo elementus pagaljų ekonominę ir socialinęsvarbą ir poveikį2. Kokybiškai ir, jeiįmanoma, kiekybiškaiapibūdinti jūros aplinkosblogėjimo sąnaudas.6-2 pav. Ekonominės socialinės analizės uždaviniai Pradiniame vertinime.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 326

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Detalesni šių pagrindinių uždavinių žingsniai ir metodai jimes atlikti yra tokie.1. Nustatyti ir apibūdinti įvairius jūrų aplinkos naudojimo elementus pagal jų ekonominęir socialinę svarbą ir poveikį.a. Nustatyti ir apibūdinti įvairius jūrų aplinkos naudojimo elementus, kurie kelia tamtikrą poveikį jūrai;b. Įvertinti įvairjūros naudojimo elementų tiesioginę ir, jei įmanoma, netiesioginęnaudą;c. Apibūdinti kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvairjūros naudojimo elementųkeliamą poveikį jūros aplinkai.2. Kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai apibūdinti jūros aplinkos blogėjimo sąnaudas.a. Naudojant pirmą (Ekosistemų) aplinkos blogėjimo sąnaudų įvertinimo metodą,nustatoma GAB ir esama būklė įvertinama vadinamuoju Baziniu (angl. Business asUsual) scenarijumi. Šis vertinimas leidžia nustatyti skirtumą tarp „bazinioscenarijaus“ būklės ir GAB kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai;b. Naudojant vadinamąjį Tematinį aplinkos blogėjimo sąnaudų įvertinimo metodą,nustatomos dabartinės būklės blogėjimo sąnaudos. Parenkami jūros aplinkosblogėjimo temos (rodikliai) ir etaloninės sąlygos. Tada apibūdinamas skirtumas tarpetaloninių situacijų ir esamos jūros aplinkos būklės. Čia taip pat vertinamakiekybiškai ir kokybiškai;c. Naudojant trečiąjį – Sąnaudų metodą, nagrinėjamos tik esamos aplinkos būklėsblogėjimo sąnaudos ir tik kiekybiškai, pagal šiuo metu įgyvendinamas būklėsblogėjimo sąnaudas. Šis metodas nereikalauja etaloninių sąkygų. Čia pirmiausia turibūti išsiaiškinti visi vienaip ar kitaip su jūros apsauga susiję esami teisės aktai irapskaičiuojamos tik jūrai priskirtinos jų įgyvendinimo sąnaudos.Kitas, trečiasis ir vėlesnis Direktyvos įgyvendinimo žingsnis bus sudaryti priemoniųprogramą.3. Kokybiškai ir, jei įmanoma, kiekybiškai, pagal Direktyvos III priedo antroje lentelėje(mūsų ataskaitos 6.1-1 lent.) pateiktus pavojus ir poveikius nustatyti GAB pasiekimoreikmes;4. Nustatyti galimas priemones GAB pasiekimui ir palaikymui, įskaitant ir potencialiasregionines bei ES politikos priemones;5. Įvertinti galimų priemonių įgyvendinimo sąnaudas;6. Įvertinti potencialią šių (alternatyvių programų) priemonių naudą;7. Nustatyti priemonių programą, atsižvelgiant į sąnaudų rezultatyvumą, sąnaudųnaudossvarstymus ir sąnaudų bei priemonių poveikio pasiskirstymą kaimyniniuoseregionuose, bei sąnaudų proporcingumą.Įgyvendinant šiuos du pagrindinius Pradinio vertinimo žingsnius, rekomenduojamanaudotis schema 6-3 pav., padedančia susieti ūkio sektorius, jūros aplinkos kokybę beipriemones tai kokybei gerinti. Pabrėžiama, jog sudarant tokią schemą yra labai svarbus įvairiųsričių ekspertų bendradarbiavimas. Ekonomikos specialistų svarbiausi indėliai yra analizuojantpirmą, ketvirtą bei penktą elementus.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 327

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Norint suprasti ekonominės socialinės analizės vaidmenį Geros Aplinkos Būklės (GAB)jūroje pasiekimo kontekste, svarbu suprasti, kuriame iš šių žingsnių jos p<strong>ir</strong>miausia reikalaujama:1. Pradinis dabartinės <strong>jūros</strong> vandenų <strong>aplinkos</strong> <strong>būklės</strong> įvertinimas (turi būti atlikta iki2012 liepos mėn.).2. GAB nustatymas (turi būti atlikta iki 2012 liepos mėn.).3. Uždavinių <strong>ir</strong> rodiklių nustatymas, siekiant parodyti kaip šalis narė siekia GAB (turibūti atlikta iki 2012 liepos mėn.).4. Stebėsenos programų sukūrimas matuoti GAB siekimo pažangą (turi būti atlikta iki2014 liepos mėn.).5. Priemonių, sk<strong>ir</strong>tų GAB pasiekimui ar palaikymui, programos sukūrimas (turi būtisukurta iki 2015 liepos mėn. <strong>ir</strong> pradėta įgyvendinti iki 2016 liepos mėn.).Taigi, kartu su ekonominiu socialiniu vertinimu pagal D<strong>ir</strong>ektyvos 8 straipsnį, bendrasstilizuotas pas<strong>ir</strong>engimo įgyvendinti D<strong>ir</strong>ektyvą <strong>ir</strong> jos įgyvendinimo procesas galėtų būt toks, kaipparodyta Vadove (EC, 2010). Kaip pabrėžiama Vadove, rizikos analizė šioje schemoje ats<strong>ir</strong>andapagal vieną JSPD interpretaciją, tačiau jos gali būti reikalaujama <strong>ir</strong> vėliau.6.1 Ekonominės <strong>ir</strong> socialinės analizės tikslas <strong>ir</strong> vaidmuo - vadovo rekomendacijos2010-ųjų pabaigoje Europos Komisijos Aplinkos generalinis d<strong>ir</strong>ektoratas patv<strong>ir</strong>tinoneprivalomą, rekomendacinio pobūdžio metodologinį dokumentą – Vadovą ekonominei <strong>ir</strong>socialinei analizei, kurios reikalaujama pagal JSPD, atliekant vadinamąjį Pradinį Vertinimą.Šiame Vadove pripažįstama, kad yra didelis sk<strong>ir</strong>tumas tarp teorinių idealų <strong>ir</strong> praktiškoJūrų d<strong>ir</strong>ektyvos nustatytų 2012 metų tikslų įgyvendinamumo. Pavyzdžiui, labai trūkstainformacijos <strong>apie</strong> įva<strong>ir</strong>ius <strong>jūros</strong> kokybę veikiančius veiksnius, jų daromą poveikį bei pačios <strong>jūros</strong>būklę, taip pat <strong>ir</strong> <strong>jūros</strong> naudojimą neekonominiams dalykams <strong>ir</strong> su naudojimu nesusijusią vertę.Todėl šalys narės yra kviečiamos Pradiniam Vertinimui kiek įmanoma geriau panaudoti esamąinformaciją, kaip nors susijusią su jūrų naudojimu bei <strong>būklės</strong> blogėjimu, bet toliau intensyviaid<strong>ir</strong>bti, plečiant supratimą <strong>ir</strong> žinias <strong>apie</strong> jūrų kokybės valdymui reikalingus dalykus. Pripažįstama,kad Pradinis Vertinimas turės būti atliktas, pasitelkiant šiuo metu galimus šaltinius – kiekybiniusduomenis, kokybinę analizę, pasinaudojant ekspertine nuomone bei labai skaidriai įvardijanttikrumo <strong>ir</strong> pasikliovimo duomenimis lygį.6.1.1 Ekonominės socialinės analizės uždaviniaiPradinio Vertinimo metu Ekonominei socialinei analizei keliami šie uždaviniai:Pradinis vertinimasEsamos padėtiesįvertinimasSkatinančių jėgų <strong>ir</strong>poveikiųįvertinimasSocialinėekonominė analizė1. Nustatyti <strong>ir</strong> apibūdintiįva<strong>ir</strong>ius jūrų <strong>aplinkos</strong>naudojimo elementus pagaljų ekonominę <strong>ir</strong> socialinęsvarbą <strong>ir</strong> poveikį2. Kokybiškai <strong>ir</strong>, jeiįmanoma, kiekybiškaiapibūdinti <strong>jūros</strong> <strong>aplinkos</strong>blogėjimo sąnaudas.6-2 pav. Ekonominės socialinės analizės uždaviniai Pradiniame vertinime.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 326

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!