Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 139 Buveinių, kuriose nustatyta negrįžtamųpakitimų, dydis erdviniu požiūriu10 Pakitusių hidrografinių sąlygų nulemtipokyčiai buveinėse, visų pirma susiję subuveinių funkcijomis23 Jūros žinduolių, paukščių ir netiksliniųžuvų priegauda24 Naftos produktais išteptų jūros paukščiųsantykinė dalis11 Midijų padengimas 25 Bendro streso rodikliai: lizosomųmembranos stabilumas12 Žuvų bendrijos įvairovės indeksas(Shanon indeksas)13 Žuvų bendrijos dydžio indeksas(CPUE)14 Žuvų bendrijos gausumo indeksas(Plėšrių žuvų gausumas, (CPUE))26 Bendro streso žuvims rodiklis: žuvų ligųindeksas27 Genotoksiškumo rodiklis:mikrobranduolių indukcija28 Reprodukcijos sutrikimai: apsigimęvėgėlių ir šoniplaukų embrionaiŠioje ataskaitoje pateikta mechanistinė poveikių analizė, kuri atspindi ne tik (ir gal netiek) poveikių svarbą (5-8 pav) ir rodiklių pažeistumą (5-9 pav.), kiek esamos informacijos apiepoveikius ir rodiklius kiekį. Poveikių kategorijos yra perkeltos iš Direktyvos, tad jų keitimas irtokių būtu normalizavimas pagal „kiekį“ nėra galimas. Kokie nors svertiniai koeficientainepadėtų sulyginti poveikio kategorijų, nes atskaitos taško (vardiklio) arba bendro pagrindo jietiesiog neturi, pvz.: eutrofikacijos poveikis apima visą Baltijos jūrą ir veikia daugeli ekosistemoselementų, tuomet grunto dampingas yra itin svarbus lokaliu mastu, tačiau jo poveikis gali būtistipresnis. Vienos visuotinai priimtos metodikos (savotiškos „Buforto“ skalės) pagal kurią būtųgalima nustatyti poveikio reikšmingumą jūros aplinkai nėra. Pavyzdžiui, Baltijos jūros regionesvarbiausiomis ekologinėmis problemomis laikoma eutrofikacija, teršimas pavojingomismedžiagomis, laivybos sukuriamos problemos (oro ir vandens tarša, naftos išsiliejimai, invaziniųrūšių patekimas), bioįvairovę naikinantys veiksniai (HELCOM, 2007). Tačiau literatūrojenežinoma pavyzdžių, kur poveikio stiprumo (svarbos) lyginamoji analizė būtų atlikta Baltijosjūros arba kuriam nors kitam Europos jūriniam regionui.Projekto rengėjai tikisi, kad poveikių ir rodiklių integruota analizė bus tobulinamaateityje atsižvelgiant į naujas mokslines koncepcijas (pvz., Borja et al., 2010, 2012) ir tyrimųduomenis iš Lietuvos Baltijos jūros.LiteratūraBorja A., Dauer D.M., Grémare A., 2012. The importance of setting targets and referenceconditions in assessing marine ecosystems quality. Ecological Indicators, 12 (1): 1-7.Borja A., Elliott M., Carstensen J., Heiskanen A.S., van de Bund W., 2010. Marine management– towards an integrated implementation of the European Marine Strategy Framework and theWater Framework Directives. Marine Pollution Bulletin, 60 (12): 2175-2186.JTK, 2011. Jūrinių tyrimų konsorciumas. Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymostiprinimo dokumentų parengimas. I-oji tarpinė ataskaita. Klaipėda, 368 p.HELCOM, 2007. HELCOM Baltic Sea Action Plan. http://www.helcom.fi/BSAP/en_GB/intro/JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 323