Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲPARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Poveikiai skiriasi pagal prigimtį: išskiriami fiziniai (mechaniniai, akustiniai, elektriniai irt.t.), cheminiai (užterštumas pesticidais arba naftos produktais, fosforo ir azoto junginiųperteklius ir t.t.) ir biologiniai (virš normos padidėjęs biologinis deguonies suvartojimas,patogeninė mikroflora, verslinių hidrobiontų populiacijų nuskurdinimas žemiau kritinio lygio,svetimkraščių rūšių invazija) poveikiai. Taip pat poveikiai skiriasi pagal įtakos jūros aplinkaidydį: vieni apima vos kelis hektarus jūros dugno Lietuvos priekrantėje (smėlio pylimas įpaplūdimį), kiti – visą Baltiją (eutrofikacija). Dar viena dimensija vertinant poveikių svarbą – taipaveiktų aplinkos savybių pažeidžiamumas ir atsistatymo galimybės. Šiuo metu neegzistuojavisuotinai priimto vienintelio mato poveikio svarbai nustatyti ir šiame projekto vykdymo etapevertinant poveikius yra neįmanoma atsižvelgti į visus aukščiau paminėtus aspektus. Todėlpreliminariai buvo atlikta poveikių lyginamoji analizė pagal tai, kiek aplinkos būklės nustatymuinaudojamų rodiklių įtakoja tam tikras poveikis (5.6-8 pav.).Žvejyba ir kita atrankinė gavybaAngliavandeniliaiN ir P turinčių medžiagų patekimasVandens skaidrumo pokyčiaistebimastikėtinasnėranežinomasSunkieji metalaiSintetiniai junginiaiPaplūdimių smėlio papildymasGrunto pylimasPatogenų patekimasRadionuklidaiDruskingumo pokyčiaiSmėlių kasimasNevietinių rūšių patekimasAkvatorijų uždarymasOrganinių medžiagų patekimasTarša šiukšlėmisTriukšmas po vandeniuKrantų irimas0,0 0,5 1,0santykinis dažnis5.6-8 pav. Santykinė Lietuvos Baltijos jūroje žinomų poveikių svarba. Poveikių charakteristika(stebimas, tikėtinas, nėra, nežinomas) paaiškinta. Santykinis poveikių charakteristikų dažnisnormalizuotas pagal aplinkos būklės biologinius rodiklius.Jūros rajonui nustatytų poveikių analizė parodė, kad žvejyba įtakoja daugiausiai aplinkosbūklės nustatymui naudojamų rodiklių – 13 iš 28, dar šešių poveikis yra tikėtinas. Pakankamaistiprus yra naftos angliavandenilių (5 rodikliams žinomas ir 11 tikėtinas), maisto medžiagių –azoto ir fosforo (2 ir 14) ir sumažėjusio vandens skaidrumo (2 ir 12, atitinkamai) poveikiai.Tačiau daugelio poveikių aktualumas Lietuvos Baltijos jūrai dar lieka nežinomas, o ir patysrodikliai gali būti gana specifiški tik tam tikram poveikiui. Pavyzdžiui, tokie rodikliai kaip„Neršiančių išteklių biomasė“, „Didesnių už vidutinę pirmos lytinės brandos normą žuvųproporcija“, „Vidutinis didžiausias rūšių, minimų mokslinių tyrimų laivų įrašuose, žuvų ilgis“ ir„95-asis žuvų ilgio pasiskirstymo procentilis remiantis mokslinių tyrimų laivų įrašais“ išskirtinaiJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 321