Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13struktūros (vidutiniai tėkmės greičiai ir kryptys vertikalėje), kurios nusistovi per vieną parąpučiant atitinkamos krypties vėjui, atvaizduotos 1-26 paveiksle. Pučiant ŠV krypties vėjui,tėkmės kryptis nukreipta iš šiaurės į pietus, o tėkmės greičiai siekia 0,2-0,5 m/s (1-25a pav.).Kai pučia V krypties vėjas, susidaro tėkmės cirkuliacijos (nėra vienos krypties srovių). Esanttokioms sąlygoms, tėkmės greičiai kinta nuo 0,05 iki 0,40 m/s (1-25b pav.). Kai pučia PVkrypties vėjas, tėkmės yra nukreiptos į šiaurę, o tėkmės greičiai yra 0,2 – 0,6 m/s (1-25c pav.).Didžiausi tėkmės greičiai yra apskaičiuoti pučiant PV krypties vėjui.Modeliuojant tėkmių greičius esant PV ir ŠV krypčių vėjams buvo gauti tėkmių greičiaididesni nei pučiant V vėjams. Taip pat PV ir ŠV krypčių vėjai sukelia didžiausią nešmenųpernašos srautą priekrantėje. Hidrodinaminis modeliavimas pagal išdėstytą metodiką gali būtiatliktas bet kurio stiprumo ir krypties vėjui. Hidrodinaminių procesų ištirtumas būtinasmodeliuojant nešmenų ir taršos pernašos procesus Baltijos priekrantėje, o taip pat vykdant betkurią ūkinę veiklą uostų akvatorijose.Paviršiniame 0-10 m sluoksnyje vyrauja silpnas ir vidutinis tėkmių greitis,neviršijantis 0,20 m/s (Žaromskis, Pupienis, 2003). Akvatorijoje, kuri plyti tarp kranto ir 35 mizobatos (linija jungianti, nagrinėjamo vandens baseino, vienodo gylio vietas; rodo dugnoreljefą) vyrauja į šiaurę nukreiptos srovės, kurių pasikartojimas siekia 18,4%. Gerokai rečiautėkmės nukreiptos pietų kryptimi, o rečiausiai - pietvakarių. Šie autoriai teigia, kad tėkmėsnukreipimui į šiaurę turi įtakos iš Kuršių marių ištekantis gėlo vandens srautas. Toliau nuokranto akvatorijos esančių 35-45 m. gylio izobatų, vyrauja pietvakarių, pietų ir vakarų tėkmiųkryptys, o jų pasikartojimas atitinkamai siekia 20,3; 18,7 ir 18,7%. Dar toliau, t.y. už 45 m.izobatos, tėkmės nukreiptos į rytus ir šiaurės rytus (atitinkamai 27,2% ir 18,6%).Tarpiniame sluoksnyje (10-30 metrų sluoksnyje) formuojasi taip pat trys skirtingitėkmių režimai. Akvatorijoje iki 35 m. gylio izobatos, taip pat kaip ir paviršiniame sluoksnyje,vyrauja šiaurės krypties tėkmė (Žaromskis, Pupienis, 2003). Maždaug trečdaliu kartų rečiausrovės teka į pietus ir labai retai tėkmės įgauna vakarų kryptį. Antruoju atveju tarp 35-45 m.gylio izobatų plytinčios akvatorijos susidaro išilgai kranto nukreiptos, bet jau vyraujančiąpietų kryptį išlaikančios srovės. Šioje zonoje rečiausios vakarų ir šiaurės rytų krypties srovės.Trečiuoju atveju, už 45 m. gylio izobatos vyrauja šiaurės ir šiaurės rytų srovės. Autoriai(Žaromskis, Pupienis, 2003) iškėlė prielaidą, kad tarpiniame sluoksnyje srovės dažniausiaiorientuotos pagal izobatas. Tarpiniame sluoksnyje dažniau nei paviršiniame sluoksnyjepasikartoja vidutiniškai stiprios 0,11 - 0,14 m/s greičio srovės.Priedugniniame sluoksnyje vyrauja silpniausios 0,07 – 0,09 m/s greičio srovės.Akvatorijoje iki 35 m. izobatos vyrauja šiaurės vakarų ir pietryčių kryptimi tekančios srovės(1-4 lent.). Kadangi tai santykinai sekliavandenė zona, prie dugno srovės beveik tiksliainukreiptos pagal izobates. Akvatorijoje, plytinčioje tarp 35-45 m. gylio izobačių, vyraujašiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių krypties srovės, tuo tarpu jau už 45 m gylio izobatėsformuojasi šiaurės kryptimi tekančios srovės (Žaromskis ir Pupienis, 2003).1-4 lent. Srovių susidarymas Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje ( Žaromskis ir Pupienis, 2003).GylisIki 35 m.35-45 m.Giliau 45 m.izobatosizobatosizobatos0-10 m Š P, PV, V R, ŠR10-30 m Š P Š, ŠR30 m < ŠV, PR ŠV, V,PV ŠJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 32