Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 135.6 Integruotas poveikių vertinimasNors HELCOM CORESET darbas tebevyksta, tačiau dalis kriterijų ir rodiklių šiameetape yra suderinti. Dauguma šių rodiklių priklauso Bioįvairovės deskriptoriui, tačiau kaikuriuos siūloma naudoti ir kitiems deskriptoriams (pvz., Bioįvairovės ir Komercinių žuvų,Bioįvairovės ir Jūros dugno vientisumo). Iš viso šioje ataskaitoje naudojami 28 rodikliai, atrinktiankstesniame projekto vykdymo etape (JTK, 2011). Šiame skyrelyje pateikiamas preliminarusintegruotas poveikių ir aplinkos būklės rodiklių vertinimas Lietuvos Baltijos jūroje (5.6-6 lent.).Žmogaus ūkinė veikla gali turėti didelę įtaką jūros aplinkai, ypač intensyviai žmogausnaudojamose jūrų rajonuose, tokiose kaip Baltijos jūra. Vykdant veiklas atsiranda tam tikriporeikiai, kurių tenkinimas yra visada didesnio ar mažesnio masto įsikišimas į jūros aplinką. Šisįsikišimas gali būti beveik nepastebimas, bet gali ir sukelti didesnį poveikį jūrų aplinkai. Ryšistarp tam tikrų žmogaus veiklų ir dėl jų atsirandančių pavojų bei poveikių ne visada yratiesioginis ir aiškus. Dažnai tas pačias nepageidaujamas pasekmes jūros aplinkoje sukelia nevienas, o keli skirtingos prigimties poveikiai. Pavyzdžiui, saugi laivyba ir uostų plėtraneįmanoma be nuolatinio dugno nuosėdų pašalinimo iš uosto akvatorijos. Pagal egzistuojančiastechnologijas iškastas gruntas yra gramzdinamas jūroje, kur šis procesas neišvengiamai paveikiadugno buveines ir makrozoobentoso bendrijas. Taip pat dugno buveinės ir bendrijos yraveikiamos amunicijos sprogdinimo, dugninio tralavimo ir smėlio kasimo (5.6-7 pav.).5.6-7 pav. Nepageidaujami pokyčiai jūros aplinkoje gali būti sukeliami ne vieno, o keliųskirtingos prigimties poveikių, pvz.,: dugno buveines ir makrozoobentoso bendrijas įtakojantysveiksniai.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 318