Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Wrisberg M.N., Bilbo C.M., Spliid H., 1992. Induction of micronuclei in hemocytes of Mytilusedulis and statistical analysis. Ecotoxicology and Environmental Safety, 23: 191-205.Žegura B., Štraser A., Filipič M., 2011. Genotoxicity and potential carcinogenicity ofcyanobacterial toxins – a review. Mutation Research, 727 (1-2): 16-41.Reprodukcijos sutrikimai: apsigimę vėgėlių ir šoniplaukų embrionaiUžterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai, radionuklidai. Vėgėlė Zoarcesviviparus, bentosinė žuvų rūšis, viena iš kertinių indikatorinių rūšių Baltijos jūroje (HELCOM,2006), kuri intensyviai naudojama Švedijos ir Danijos nacionalinių monitoringų, Vokietijospilotinių studijų programose, yra parengta medžiagos surinkimo ir rezultatų vertinimometodologija (ICES, 2010; Hedman et al., 2011). Kadangi tai gyvagimdė žuvų rūšis, todėlreprodukcijos sėkmė gali būti vertinama individualiai, o embrionų pažeidimai gali būti tiesiogiaisusiejami su patelės sveikatos būkle, ar cheminių junginių sukaupimu jos audiniuose.Embrioninis žuvų vystymasis stipriai įtakojamas plataus spektro pavojingų medžiagų (Jezierskaet al., 2009), vėgėlės – poliaromatiniai angliavandeniliai, sunkieji metalai, pesticidai (Bodammer,1993). Užterštose Vokietijos Baltijos jūros priekrantės zonose apie 35-70 % vėgėlių patelių turipažeistus embrionus (Gercken et al., 2006), Danijos vandenyse 20-53 % patelių (Strand et al.,2004). Mažiau užterštose kontrolinėse zonose tokių patelių randama apie 3 % (Strand et al.,2004). 0-1 % yra foninis išsigimimų lygis, 3 % - jau nerimą kelianti riba (Edman et al., 2011).Švedijos kontrolinėje Kvadofjarden zonoje stebima vėgėlės embrionų išsigimimų didėjimo ryškitendencija (Hedman et al., 2011). Vėgėlių sugavimai Švedijos zonoje nuo 1989m. ryškiaisumažėjo ir žemiausią lygį pasiekė 2009 m. ir ypač tai buvo būdinga Kvadofjarden zonai, kuridaugybė metų naudojama kaip kontrolinė stotis nacionaliniame monitoringe, taip pat ir taršosbiologinių efektų įvertinimo europinėse programose. Beje, genotoksiškumo ir histopatologijosaukštas lygis čia jau buvo aprašytas 2001-2002 m. (Lang et al., 2006; Baršienė et al., 2006).Eksperimentais įrodyta, kad androgeninės ir estrogeninės medžiagos stipriai padidinavėgėlių embrionų išsigimimus (Rasmussen et al., 2002). Švedijoje ir Vokietijoje pavojingijunginiai vėgėlių audiniuose nustatomi daugiau kaip 20 metų (Rudel et al., 2010). Pagrindiniaivėgėlių embrionų iš Vokietijos ir Danijos vandenų išsigimimai – stuburo iškrypimai, kaukolėsveidodefektai ir akių pažeidimai (Strand et al., 2004; Gercken et al., 2006). Be cheminiopoveikio, staigūs temperatūros, druskingumo, deguonies kiekio svyravimai įtakoja žuvųembrionų išsigimimų ir mirtingumo dažnį (Wu et al., 2003). Eutrofikacijos procesaiišprovokuoja žuvų embrionų pažeidimus (Strand et al., 2004; Gercken et al., 2006; Hedman etal., 2011).Šoniplaukos yra jautrūs indikatoriniai organizmai aplinkos teršalų poveikiui nustatyti.Eksperimentiniai beveik visoje Baltijoje gyvenančių Monoporeia affinis embrionų apsigimimųtyrimai parodė jų jautrumą pavojingoms medžiagoms, tokioms kaip sunkieji metalai, chlorintiorganiniai ir kiti lipofiliniai junginiai (Sundelin ,1998, 2008; Eriksson Wiklund et al., 2005;Bach et al. 2010). Embrionų foninis pažeidimų lygis < 0,029, o > 0,114 charakterizuoja blogąaplinkos kokybės būklę. Embrionų pažaidų atsiradimą gali stimuliuoti deguonies stygiuseutrofikuotose zonose, temperatūriniai svyravimai (Sundelin et al. 2008). Vertinantšoniplaukose pažeistų embrionų dažnį gaunama informacija apie šių bestuburių reprodukcijosprocesus, kuri įgalina prognozuoti populiacijų pokyčius sekančiose kartose (Hutchinson, 2007).JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 316