Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Hidrologinių procesų pakeitimasDruskingumo pokyčiai, vandens skaidrumo pokyčiai. Baltijos jūroje druskingumo įtakamikrobranduolių susiformavimui buvo nustatyta tik Danijos vandenyse gyvenusių midijųląstelėse. Lietuvos EZ giluminėse stotyse kartais randama plekšnių MB dažnio ir vandensdruskingumo koreliacija (Baršienė et al., nepublikuoti duomenys). Vandens skaidrumo pokyčiaisusiję su teršalų re-suspensija gali įtakoti MB susidarymą ir ypač sėslių midijų, Macomabalthica ar kitų vandenį filtruojančių rūšių audiniuose.Užterštumas pavojingomis medžiagomisSintetiniai junginiai, sunkieji metalai, angliavandeniliai, radionuklidai. Visose šiųmedžiagų grupėse yra junginių pasižyminčių genotoksinėmis savybėmis, t.y. galinčių pažeistiorganizmų DNR ar sutrikdyti ląstelės dalijimosi procesus ir sukelti mikrobranduolių indukciją -negrįžtamas makrogenetines pažaidas. Šios pažaidos gali incijuoti kaskadas biologinių efektųląstelių, organų organizmų ir pagaliau populiacijų ir bendrijų lygmenyje (Lee, Steinart, 2003).MB indukcija yra plačiai naudojama kenksmingų medžiagų genetinio poveikio ankstyvųjų efektųnustatytmui. MB intensyviai formuojasi midijose ir žuvyse prie naftos platformų (Hyland et al.,2008; Rybakovas et al., 2009, Brooks et al., 2011; Sundt et al., 2011), naftos terminalų(Baršienė, 2002; Baršienė et al., 2006a, 2006b) Baltijos jūroje prie didžiųjų upių žiočių(Rybakovas et al., 2009; Kopecka et al., 2006; Schiedek et al, 2006). MB lygiai patikimai skiriasiorganizmuose iš Baltijos jūros neužterštų ir užterštų teršalų mišiniais zonų ( Baršienė et al.,2004, 2005b, 2006 a, 2006b, 2008, 2011). MB indukcija aprašyta po naftos avarinių išsiliejimųBūtingės naftos terminale 2001 ir 2008 metais (Baršienė et al., 2006a, 2006b, 2008, 2011). Žuvųatsistatymas po šių avarijų vyko gan greitai – po pusmečio, tačiau moliuskuose padidinti MBlygiai išlika iki 7 metų (Baršienė et al., 2008, 2011). Statistiškai patikimą MB padidėjimą sukeliasantykinai nedidelės sunkiųjų metalų ir jų mišinių koncentracijos (Andreikėnaitė et al., 2007).Naftos ir įvairių angliavandenilių žalingas poveikis patikimai įrodytas eksperimentuosenaudojant įvairias koncentracijas, ekspozicijos laiką ir skirtingas žuvų rūšis bei midijas (Baršienėet al., 2006c, 2006d, 2010, neskelbti duomenys; Baršienė, Andreikėnaitė, 2007; Andreikėnaitė,2010). Lietuvoje išgaunamos naftos sukelta MB indukcija aprašyta tiriant ešerių ir gėlavandeniųmoliuskų ląsteles (Baršienė et al., 2006d). Padidinti MB dažniai aptinkami organizmuose,gyvenančiuose netoli Baltijos jūroje funkcionuojančių naftos platformų Rusijos D-6 ir LenkijosEZ (Baršienė et al., in press; neskelbti duomenys). Laikant midijas ir žuvis varžose skirtinguatstumu nuo naftos platformų mes nustatėme mikrobranduolių dažnio gradientą ir tiesinępriklausomybę nuo angliavandenilių susikaupimo organizmų audiniuose (Brooks et al., 2011,Sundt et al., 2011). Brominti ugnies slopintojai stipriai žaloja Baltijos jūroje gyvenančiųdvigeldžių moliuskų Macoma bathica DNR (Smolarz, Berger, 2009), o eksperimentinėmissąlygomis polibrominti difenil eteriai iššaukia intensyvų MB susiformavimą tiek moliuskų, tiekir žuvų ląstelėse (Baršienė et al., 2005a, 2006e).Lietuvos priekrantinėje ir gyluminėje zonose aplinkos genotoksiškumo monitoringasvykdomas nuo 2001 m. Lyginant su kontrolinėmis vietomis, 2-3 kartus didesnis MB dažnismidijose pastoviai stebimas Būtingės naftos terminalo zonoje jau nuo 2000 m. (Baršienė, 2002),ties Palanga genotoksiškumo padidėjimas registruotas tik po naftos avarinių išsiliejimų, oNemirsetos zonoje – po didesnių pavasarinių polaidžių ir Klaipėdos uosto gilinimo darbų.Klaipėdos uosto teritorijoje didžiausias genotoksiškumas aprašytas 1994-95m. (Baršienė,Baršytė-Lovejoy, 2000). Kitose Lietuvos priekrantinėse ir gyluminėse zonose MB lygis buvoartimas kontroliniam iki 2010 m., o 2011 m. giluminėse zonose MB dažnis išaugo iki 18 kartų.Radionuklidų genotoksinis poveikis yra gerai žinomas ir apibūdintas daugelyjeorganizmų (Jaeschkeet al., 2011). Šiam poveikiui nustatyti mes naudojame ne tik MB testą bet irspecifinį mikrobranduolių citomo žymenį dvibranduolės ląsteles su nukleoplazminiais tiltais(DBt), kuris atspindintį dicentrinių chromosomų susidarymą. DBt dažniai plekšnių ir silkiųJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 312