Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Teršalų poveikis: Genotoksiškumo rodiklis: mikrobranduolių indukcijaMikrobranduolių testas dėl paprastumo ir didelio jautrumo jau daugiau kaip 30 metųnaudojamas cheminių stresorių sukeltų genetinių pažeidimų įvairiuose organizmuose nustatymui.Mikrobranduoliai susiformuoja tiek genotoksiniams junginiams pažeidžiant DNR grandines, tiekir aneugenams sutrikdant ląstelių dalijimosi dėsningumus (Fenech et al., 2003). Todėl MBindukcija atspindi plataus spektro kenksmingų junginių poveikį. MB gali susiformuoti įvairiųaudinių besidalančiose ląstelėse, taip pat taip vadinamu branduolio pumpuravimosi būdu(Lindberg et al., 2007). Patekus į aplinką teršalams, MB indukcija vandens organizmuosepasireiškia jau po 24 val. ir netgi esant nedidelėms genotoksinų koncentracijoms. Skirtinguoseaudiniuose MB kaupiasi priklausomai nuo ląstelių gyvenimo trukmės, todėl šis parametrasatspindi ankstyvuosius ir suminius aplinkos užterštumo genetinius efektus (Baršienė et al.,2005a, 2006a, 2010). MB testas buvo rekomenduotas kaip vienas iš pagrindinių biožymenųaplinkos užterštumo biologinių efektų įvertinimui Baltijos jūroje (Lehtonen et al., 2006).Aplinkos genotoksiškumo tyrimai Baltijos jūroje naudojant mikrobranduolių testą atliekamipagrindinai tik Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijoje. Šia tematika be mūsųdarbų yra paskelbti tik trys kitų autorių straipsniai (Al-Sabti, Hardig, 1990; Wrisberg et al.,1992; Smolarz, Berger, 2009).Fizinis nykimas, fizinė žalaGrunto pylimas, paplūdimių smėlio papildymas, smėlio kasimas. Kasant, pilant gruntąjūroje, taip pat ir paplūdimiuose atsiranda antrinės taršos tuo pačiu kenksmingų, įskaitant irgenotoksinių junginių, re-mobilizacijos galimybė. Šių ūkinių veiklų sukeltas genotoksiškumopadidėjimas buvo stebimas jūrinio sąvartyno zonoje gyvenusių Macoma balthica žiaunųląstelėse, kur nustatytas padidėjęs mikrobranduolių (MB) dažnis lyginant su šiais moliuskais išneužterštų Baltijos zonų prie Nidos (Baršienė et al., 2006a, 2006b, 2008). Labai ryškų MB ir kitųgenotoksiškumo parametrų padidėjimą midijų ir plekšnių ląstelėse sukėlė Palangos ir Šventosiospaplūdimių smėlio papildymas 2001 metais. 2001 m. rugsėjo mėn. plekšnėse sugautose netoliPalangos, MB dažnis (1,45 MB/1000 ląstelių) net 15 kartų viršijo kontrolinį lygį (Baršienė et al.,2006a, 2006b) ir buvo rekordinis iš 74 tirtų zonų Baltijos jūroje nuo 2001 iki 2010 m. Ir tikplekšnių eritrocituose iš vienos Latvijos EZ stoties (6LV, 2011m.) buvo registruotas didesnis MBdažnis (1,58 MB/1000 ląstelių). Nagrinėjant daugiau negu 300 plekšnių grupių surinktų įvairioseBaltijos jūros zonose, MB dažnis virš 1,0 MB/1000 ląstelių buvo rastas tik 8 plekšnių grupėse išLatvijos, Estijos, Lietuvos ir Danijos EZ (Baršienė et al., neskelbti duomenys). Labai didelis MBdažnis (1,34 MB/1000 ląstelių) 2001 m. rugsėjo mėn. taip pat nustatytas plekšnėse sužvejotoseprie Nemirsetos. Ši stotis atspindėjo teršalų pasklidimą iš Kuršių marių gilinant Klaipėdos uostąir išvežant dugno nuosėdas į paplūdimius ar sąvartyno zoną. 3-4 kartus didesnis MB dažnisrastas ir midijų Mytilus edulis žiaunų ląstelėse, kurios 2001-2002 metais buvo surinktos priePalangos ir Nemirsetos. Plekšnių ir midijų audiniuose nustatytos (Stokholmo universitete)didelės genotoksinėmis savybėmis pasižyminčių junginių koncentracijos (Baršienė et al., 2006a).Genotoksiniai efektai net iki 46.2 % tirtų ląstelių buvo stebimi ir Malkų įlankoje gyvenusiųmoliuskų audiniuose (Baršienė, 2002). Genotoksiškumo pakilimas stebimas gilinant fjordus aršalinant užterštą jūrinių uostų gruntą (Sturve, 2005). Kasant gruntą iš užterštų jūrinių zonų,midijos audiniuose sukaupia iki 40 μg/g Pb ir iki 2200 ng/g poliaromatinių angliavandenilių, t.y.dideles genotoksiškų teršalų koncentracijas, iššaukiančias intensyvų MB susiformavimą(Bocchetti et al., 2008). Labai didelis MB dažnis įvairių žuvų ląstelėse buvo nustatytas atliekantmilžiniškus grunto kasimo ir perpylimo darbus tiesiant Šiaurės srovės dujotiekį Baltijos jūrosdugnu. Dauguma iš 82 tirtų Baltijos jūros zonų, 2009-2011m. buvo priskirtos prie aukščiausiosaplinkos genotoksiškumo rizikos zonų (Baršienė et al., in press). MB indukcijapoikiloterminiuose organizmuose ypač padidėja šiltuoju metų laiku, kai vyksta intensyvusląstelių dalijimasis. Šaltuoju periodu MB susidarymas vyksta pagrindinai dėl ląstelių branduoliopumpuravimosi procesų, kurie formuojasi dėl DNR įvairių pažeidimų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 311